Vilniaus dailės akademija

Dabartinės baldų gamybos įmonės UAB „Venta LT“ istorija prasidėjo tarpukaryje. Įmonės veiklos pradžia sietina su 1925 ir 1931 metais, jos pirmtakais vadinami Mosiejus (Mozė) Raikas ir Joselis (Juozas) Rodas. 1925 metais Šiauliuose veikė baldų dirbtuvė ir verstasi jų prekyba, o 1931 metais duotas leidimas veikti M. Raiko ir J. Rodo Rūdės g. 23 pasta..

„Šis leidinys – tai atkurtas 1984- m. Kaune vykusios Respublikinės taikomosios grafikos parodos katalogas. Medžiagą jam buvo surinkęs vienas iš tos parodos organizatorių - dailininkas, grafinio dizaino kūrėjas Kęstutis Gvalda (1925–2011). Jo atminimui atkurtasis katalogas ir skiriamas.Kataloge pristatoma 100 lietuvių autorių, XX a. 7–9 dešimtmečiai..

..

Įvairaus pobūdžio keraminių dirbinių grupėms apibūdinti yra vartojami skirtingi terminai, tokie kaip „dekoratyvinė keramika“, „dailioji keramika“, „liaudies keramika“, „buitinė keramika“, „statybinė keramika“, „techninė keramika“, „pramoninė keramika“ ir kt. Šio leidinio pavadinimui pasirinktas terminas „architektūrinė keramika“, nes s..

Re-Tooling Knowledge Infrastructures in a Nuclear Town is the result of five applied urbanist summer schools on the future of nuclear town of Visaginas, organized by the European Humanities University’s Laboratory of Critical Urbanism annually from 2016 to 2020. We look at space/society relations inherent in nuclear development in order to build a ..

Dizaino skvarbumas ir kompleksiškumas lėmė, kad šiandien turime tiek daug įvairių dizainerių veiklos krypčių ir formų. Be visiems suprantamų, labiau tradicinių specializacijų (produkto, grafinio dizaino, mados, interjero, meninio arba konceptualaus dizaino), kalbame apie kritinį dizainą, susiduriame su paslaugų dizaino ir atvirojo d..

Knygoje „Daugiakalbiai peizažai 1971-2021“ Raminta Jurėnaitė pristato savo straipsnių rinkinį, kuruotas parodas, pilną bibliografiją.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas knygą trumpai pristato šiais žodžiais:„Ši knyga primena įdomų istorinį filmą, kuriame laikmetis ar fenomenas nušviečiamas pasakojant vieno asmens istor..

„Apmąstydama laiką ir jo menines manifestacijas, Agnė Narušytė ne konstruoja vienos disciplinos statinį, bet kuria atvirą žemėlapį, kuriame priklausomai nuo kartografuojamų parametrų atsiranda vietos istorijos laikui, sąmonės laikui, daiktų laikui, laikrodžių laikui, augalų laikui ir kitoms laiko formoms. Būtent todėl šioje monografijoje interpretu..

Šio numerio tema – fotografija, bet ne jos meno tradicija ar naujovės. XX a. 8-ajame dešimtmetyje muziejams pagaliau pripažinus fotografiją menu, menininkai ją atrado kaip neaiškią (kartu ir realistinę, ir kuriančią fikcijas) mediją. Fotografijos kritikas Andy Grundbergas ją pavadino „bendra kultūrinių vaizdų apykaitos valiuta“, nes „fotografijos s..

Šios knygos idėja gimė stebint, kaip žmonių santykiai virsta noriai minkomu moliu Lietuvos meno scenoje. XXI a. pirmas dešimtmetis: ŠMC TV laidos naktiniame eteryje žongliruoja bendradarbiavimo pažadu; „Pro-testo laboratorijoje“ prie „Lietuvos“ kino teatro buriasi menininkai ir aktyvistai; kolektyvinis laisvalaikis verda improvizuotuose „Flash baru..

Devintą kartą vykusios kūrybinės parametrinės architektūros dirbtuvės įgavo pastovų ritmą ir pobūdį, tapo matomos viešumoje, atrado stabilią vietą Vilniaus dailės akademijos (toliau – Akademija, VDA) studijų programose. Todėl atėjo laikas apibendrinti sukauptą patirtį ir pažvelgti į priekį.Už kūrybinių dirbtuvių atsiradimą ir gyvavimą reikia dėkoti..

Leidinyje interpretuojama menininko Konstantino Bogdano, kadaise buvusio jaunesniuoju, vėliau viduriniu, o dabar galėtų būti ir be prierašų, kūryba. Kadangi jo darbai susiję su mūsų gyvenama ir patiriama kultūrine aplinka, tai šiek tiek ir socialinė dailės istorija, rašyta neakademiškai. Įtariant pasąmoninį, o vėliau ir labai sąmoningai konceptuali..

Acta Academiae Artium Vilnensis serijoje tai jau antrasis leidinys, parengtas konferencijų seminarų ciklo MANO TEORIJA! (organizatoriai – Vilniaus dailės akademija ir Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija) pagrindu. Tikimasi, kad šis leidinys bus pravartus ne tik dailėtyros, kitų humanistikos sričių atstovams, bet ir plate..

Dvasinis kartos, siauresne prasme – žemininkų, centras yra V. Mačernis, anksti ir savo draugų pripažintas, toks ir išlikęs. Tad suprantama, kad prie jo vis grįžtama, siekiant atnaujinti kūrybos suvokimą, dvasinę biografiją. Taip, disproporcija, kai pagalvojame kad ir apie H. Nagį, o ir apie kitus „Žemės“ autorius, juolab apie platesnį žemininkų rat..

Ši knyga parengta 2015–2017 m., vykdant Lietuvos mokslo tarybos remtą projektą „Tapybos istorija ir teologija. Švč. Mergelės Marijos atvaizdų Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose restauravimas ir tyrimai“ (Nr. MIP-15377). Projekto idėja – palydinčiojo, bendrininkaujančio pobūdžio. Ji išsikristalizavo atspi..

100-ąjį Acta Academiae Artium Vilnensis (AAAV) numerį nu¬sprendėme skirti jubiliejaus reiškiniui kultūroje apmąstyti, jubiliejams kurtai dailei kaip savitai meno istorijos sričiai ir savitai jos refleksijos rūšiai pristatyti. Viena svarbiausių jubiliejaus šventimo ar minėjimo paskirčių – suaktyvinti atmintį, sutelkti dėmesį į konkretų asmenį, insti..

Dailininkas Antanas Kučas XX a. lietuvių grafikos kontekste iškyla kaip tauri individualaus braižo ir individualios pasaulėjautos asmenybė. Be Antano Kučo kūrybos neįsivaizduojama ir XX a. lietuvių lakštinės grafikos raida. Tobulai įvaldęs įvairias grafikos, ypač medžio raižinio ir linoraižinio technikas, dailininkas sukūrė puikių estampų, kuriuose..

Tyrimas skirtas vieno mikroregiono – Biržulio apyežerių – antropogeninės veiklos rekonstrukcijai per ilgą laikotarpį IX–II tūkst. pr. Kr. Šiame regione surasta ir atlikti žvalgomieji tyrimai 56 akmens amžiaus stovyklose, gyvenvietėse, aukojimų vietose ir kapinynuose, iš jų – 22 ištirti pilnai. Paminklų į..

..

Monografijoje nagrinėjamos sovietinio laikotarpio kėdės, Lietuvos dizainerių sukurtos pagal specialius užsakymus, gamintos mažu kiekiu arba masinės gamybos, eksperimentinės. Keli kėdžių projektai peržengia tiriamo laikotarpio ribas, įsiterpia į dizaino lūžio laiką – atkurtos nepriklausomybės pradžią. Svarbiausia buvo tyrinėti lietuvi&scaro..

Tikimasi, kad šis Acta Academiae Artium Vilnensis – periodinio mokslo leidinio – tomas Moteriškumo reprezentacijos ir dailė bus pravartus ne tik dailėtyros, kitų humanistikos sričių astovams, bet ir platesnei auditorijai. Tiems, kurie pasigenda vis dar ryškesnės moteriškumo reprezentacijos, moteriškosi..

What forms can the communication of history take in the digital medium? How do interfaces impact access to historical sources on the Web? and how can online environments be designed in order to encourage public involvement in the consumption and production of historical narratives? OPEN HISTORY explores emerging practices aimed at exploring the ..

Sudarytojas Vidmantas JankauskasIšeivijoje kūrusio dailininko ir architekto Petro Kiaulėno (1909–1955) egodokumentinio palikimo knyga. Skelbiami 1944 m. Paryžiuje rašyti atsiminimai „Mano biografija“, 1943 m. rašyto dienoraščio fragmentas ir beveik trys šimtai 1932–1955 m. artimiesiems ir bičiuliams rašytų laiškų ar jų fragmentų...

Vilniaus universiteto simboliai (herbas, rektoriaus regalijos, tradicinės ceremonijos) yra neatsiejami nuo šios aukštosios mokyklos istorinių virsmų. Vilniaus universiteto rektoriaus regalijos ir herbas – tai universiteto teisių, akademinės savivaldos simboliai. Nuo universiteto įkūrimo šie atributai buvo naudojami i&scar..

Miestas – kompleksinis organizmas, tad vystant jo erdves yra svarbu kompleksiškai ir argumentuotai modeliuoti galimus vienokių ar kitokių sprendimų poveikius urbanistinio audinio funkcionavimui. Atgavus nepriklausomybę iš esmės pakito Lietuvos miestų funkcionavimo sąlygos: direktyvumą pakeitė pasirinkimų laisvė ir būtinybė spren..

..

Petras Gintalas lietuvių dailėje ryškiausią pėdsaką įspaudė (ir toliau tebespaudžia) būtent medaliais. Savitas tai žanras: kadangi, geriau pagalvojus, keistas objektas tas medalis. Istorija siekiantis Antikos laikus, kai medalio protėviais medalionais su imperatorių portretais Romos imperijoje buvo apdovanojami Romai lojalių barbarų genčių vadai. T..

Šį Acta Academiae Artium Vilnensis numerį įkvėpė Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto ir Lietuvos dailės istorikų draugijos organizuota tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija, vykusi 2016 m. gegužės 12–14 d. Vilniuje. Straipsnių rinkinyje nagrinėjama: istorijos raiška architektūroje; atskirų statinių ar jų..

Šio leidinio straipsniuose ir meniniuose tyrimuose į analizuojamus meno reiškinius, tendencijas, struktūras, veikėjus, kūrinius ir projektus žvelgiama kaip į integralius valstybės gyvenimo dalyvius. Valstybė čia yra reikšminis žodis. Vienuose tekstuose jis įspaustas ryškiau, aptariant valstybinio aparato vaidmenį meno pr..

Tarpukario Vilnius: dailės ir architektūros pavidalai 1919–1939 metais / Interwar Vilnius (1919–1939): Shapes of Art and ArchitectureVilniaus tarpukario dailė ir architektūra pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio susidomėjimo tiek Lietuvoje, tiek ir kaimyniniuose kraštuose (pirmiausia Lenkijoje). Vilnietiško modernizmo tema skatina paanalizuot..

..

Šis leidinys buvo sumanytas ne vien kaip Trakų Dievo Motinos paveikslo tyrinėjimų skelbimas, tačiau taip pat kaip besisiejančių su juo reiškinių, jo istorijos publikavimas ir viešinimas. Visas Trakų religinis gyvenimas sukosi apie Dievo Motinos paveikslą, todėl norėta atskleisti įvairius epizodus. Šios knygos iniciatoria..

Ši knyga archeologiniu aspektu nagrinėja bendrą kultūrinį viduramžių ir naujųjų laikų Europos miestų koklinių krosnių reiškinį Klaipėdoje, lėmusį technologiškai pažangesnes būsto šildymo permainas, keitusį privačią erdvę ir atliepusį kultūrines, politines, ideologines XIV–XVIII a. aktualijas. Šioje knygoje siekiama atsakyti į klausim..

Publikuojamuose straipsniuose daugiausia dėmesio skiriama istorinių Lietuvos parkų ir sodų paveldui. Analizuojamos bendrosios parkų kūrimo estetinės tendencijos ir atskiri jų realizacijos atvejai, aptariami sodai sakraliniame ansamblyje (Pažaislio atvejis), miesto parkai (Alytaus atvejis). Keleto autorių dėmesio centre – Lietuvos sostinė: pra..

Parodos „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“ katalogas – tai greičiau knyga, kurioje išsamiai pristatomas Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kašubos, Kasubos; 1923–2019) septynių dešimtmečių kūrybinis palikimas. Surengti parodą ir išleisti leidinį inspiravo 2014–2..