Vilniaus dailės akademija

Publikuojamuose straipsniuose daugiausia dėmesio skiriama istorinių Lietuvos parkų ir sodų paveldui. Analizuojamos bendrosios parkų kūrimo estetinės tendencijos ir atskiri jų realizacijos atvejai, aptariami sodai sakraliniame ansamblyje (Pažaislio atvejis), miesto parkai (Alytaus atvejis). Keleto autorių dėmesio centre – Lietuvos sostinė: pra..

Parodos „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“ katalogas – tai greičiau knyga, kurioje išsamiai pristatomas Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kašubos, Kasubos; 1923–2019) septynių dešimtmečių kūrybinis palikimas. Surengti parodą ir išleisti leidinį inspiravo 2014–2..

Monografijoje pristatomi akmens amžiaus paminklų tyrimų, pradėtų 1978 metais, rezultatai. Tyrinėjimų metu aptikta 50 mezolito stovyklų, neolito ir ankstyvojo žalvario amžiaus gyvenviečių, du akmens amžiaus kapinynai ir aukojimo vietos. Iš tų paminklų iki galo ištirti 22, todėl jų medžiagos analizė tapo svarbiausia šios monografijos dalimi. Paminklų..

Acta Academiae Artium Vilnensis serijoje tai jau antrasis leidinys, parengtas konferencijų seminarų ciklo MANO TEORIJA! (organizatoriai – Vilniaus dailės akademija ir Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija) pagrindu. Tikimasi, kad šis leidinys bus pravartus ne tik dailėtyros, kitų humanistikos sričių atstovams, bet ir plate..

Monografijoje aptariami stebuklingieji Švč. Mergelės Marijos atvaizdai ir jų matymą bei suvokimą XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaištystėje liudijantys šaltiniai: stebuklų knygos, votai, kopijos ir kiti stebuklingojo atvaizdo aplinkos fenomenai. Knygoje siekiama nubrėžti tam tikrus visuomenės santykių su kultiniu atvaizdu modelio kontūrus, a..

Knygos pavadinimas "Lietuva 1009-2009" nurodo vietą ir laiką, šalį ir laikotarpį. Toks vietovardžio ir tūkstantmetį apibrėžiančių datų derinys reiškia progą - istorinės "žinios", atminties, šalies žinomumo Vakarų rašto pasaulyje sukaktį. Lietuvos vardo paminėjimas Kvedlinburgo analuose 1009-aisiais istoriškai sureikšmino mūsų dabartį, mūsų gyvenamu..

Šį „Acta Academiae Artium Vilnensis“ numerį įkvėpė Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto organizuota tarptautinė konferencija, vykusi 2015 m. gegužės 21–22 d. Vilniuje. Moksliniuose straipsniuose ir menininkų tekstuose aptariama kūno statuso (ne) laike ir (ne)erdvėje įvairovė, kviečiama diskutuoti apie realias ir virtualias „patirtis“, na..

Istorikai dažnai ieško taško, iš kurio apžvelgtų visas kokio nors reiškinio prasmines perspektyvas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mylėtojas tuo tašku galėtų rinktis Lukiškių Dievo Motinos ikoną. Joje susipina anuo metu nesuderinamos religijos – ortodoksų ir katalikų; barokas joje uždengia..

Kultūros paveldo fundamentiniai tyrimai vis papildomi naujais atradimais, o paveldosaugos ir paveldotvarkos procesai yra labai dinamiški ir nuolat kintantys, todėl periodiškas profesionalus jų vertinimas ir refleksija yra būtini. Temos aktualumą atspindi gausus būrys mokslininkų, restauratorių ir paveldosaugos specialistų, atsiliepusių į paskatinim..

Sudarytoja dr. Lina Michelkevičė Šis leidinio numeris, skirtas įvairioms su menu susijusioms edukacijos formoms, – tai skubrus žvilgsnis į dviejų teritorijų sandūrą, savotišką niekieno žemę, kurios priklausymas švietimo ar kultūros sričiai gali būti persvarstomas kassyk iš naujo. Nežiūrint tariamo teorijos marginalumo, čia užklydęs tyrėjas ras aib..

..

Ferdynando Ruszczyco (1870–1936) meninę veiklą Vilniuje geriausiai apibūdina jo paties žodžiai, pasakyti 1919-aisiais, įkuriant Vilniaus mylėtojų draugiją: Civis vilnensis sum. Tai reiškia: Vilniaus pilietis esu. Ruszczyco pilietiškumas pasireiškė kaip siekis „kelti ir gražinti miestą“ ir geriausiai atsiskleidė realizuojant įvairius sumanymus: pieš..

Monografijoje aptariama Lietuvos XIX a. – XX a. I pusės religinė liaudies skulptūra jos autentiškame kontekste. Nagrinėjama liaudies skulptūros ikonografija ir paskirtis tradicinėje kultūroje. Atskleidžiama liaudiškojo pamaldumo ir Bažnyčios įtaka šiai liaudies dailės sričiai. Išryškinami veiksniai ir priežastys, lėmę tam tikrų ikonografinių tipų ..

Dailininkas Vytautas Palaima buvo įsitikinęs, kad menas, nepagrįstas tikrove, nėra suprantamas. Tai, ką jis veikė, matė aplink save, viskas atsiskleidė kūryboje, kuri neišsiteko vienoje srityje. Tik stipri asmenybė galėjo atlaikyti didžiulj scenografo, tapytojo, pedagogo, tautinių kostiumų kūrėjo, švenčių apipavidalintojo, knygų iliustruotojo, plak..

Monografijos tikslas – apibendrinti intensyvius tarptautinius ir tarpdalykinius šių kapinynų, svarbių kultūros paminklų, 1981–2011 m. tyrimus, padaryti juos prieinamus Lietuvos ir pasaulio mokslinei, taip pat ir plačiajai visuomenei. Įvairiausių sričių tyrėjų iš daugelio pasaulio valstybių atlikti humanitariniai, socialiniai ir gamtamoksliniai tyri..

..

74-ajame „Acta Academiae Artium Vilnensis“ numeryje straipsnių autoriai daugiausia koncentruojasi į meno kūrinių suvokimo problematiką. Vieną tekstų grupę sudaro straipsniai, nagrinėjantys svarbią meno kūrinių ir kultūrinių artefaktų pristatymo žiūrovams terpę – muziejus ir parodas, antroje tekstų grupėje daugiau dėmesio skirta toms atsako į kūrin..

Regioninės enciklopedijos, skirtos Kupiškio kraštui, trečiasis tomas. Išsamiai aprašomos įvairios vietovės (miesteliai, kaimai, dvarai), pateikiamos iš Kupiškio krašto kilusių bei vienaip ar kitaip su šiuo kraštu susijusių kultūros ir visuomenės veikėjų biografijos, gausu duomenų apie Kupiškio krašto etninę kultūrą, istoriją, geografiją...

..

..

..

..

..

..

..

..

..

Ši knyga buvo parengta Lietuvos pasirodymui viešnios teisėmis 2017 m. Leipcigo knygų mugėje. Pasirodymas buvo dedikuotas mūsų valstybės šiuolaikinio valstybingumo šimtmečiui. Tai rizikin­gas sumanymas, mat šitaip priskiriama išskirtinai pozityvi vertė moderniajai tautinei valstybei, taigi nacionalizmo p..

..

..

Vilniaus dailės akademijos mokslinių straipsnių rinkinio Acta Academiae Artium Vilnensis 62-asis tomas skirtas tiems, kuriems rūpi moteriškumo reprezentacija, moterų indėlis mene mūsų akyse kintančios, lyčių dialogui vis atvirėjančios visuomenės kontekste.   Rinkinio straipsniai aprėpia įvairias chronologines atkarpas – 19 amžių, tarpukarį, 20 a. 2..

..

Monografijoje aptariamos meninio tyrimo atsiradimo prielaidos, apibrėžimo problema, santykis su menu ir mokslu, metodologijos ir kintančios tyrėjų ir kūrėjų tapatybės. Analizuojami meninio tyrimo pavyzdžiai doktorantūros programose Lietuvos šiuolaikiniame mene (Dainius Liškevičius, Artūras Raila, Indrė Klimaitė, Julijonas Urbonas ir kt.) ir įvairiu..

..

..