Biržulis. Medžiotojai, žvejai ir senieji žemdirbiai X–II tūkstantmetyje pr. Kr.

Biržulis. Medžiotojai, žvejai ir senieji žemdirbiai X–II tūkstantmetyje pr. Kr.

Internetu:
12,28€
Knygyne:
14,45€

Apie

Monografijoje pristatomi akmens amžiaus paminklų tyrimų, pradėtų 1978 metais, rezultatai. Tyrinėjimų metu aptikta 50 mezolito stovyklų, neolito ir ankstyvojo žalvario amžiaus gyvenviečių, du akmens amžiaus kapinynai ir aukojimo vietos. Iš tų paminklų...

Informacija

  • Metai 2016
  • Puslapiai 232
  • Leidykla Vilniaus dailės akademija
  • ISBN 978609447228

Prekę galite įsigyti šiuose knygynuose:

Šie duomenys atnaujinami kelis kartus per parą, todėl rekomenduojame paskambinti į pasirinktą knygyną ir pasitikslinti prekių likutį. Knygynų kontaktus rasite čia.

Knygos „Biržulis. Medžiotojai, žvejai ir senieji žemdirbiai X–II tūkstantmetyje pr. Kr. “ aprašymas

Biržulis. Medžiotojai, žvejai ir senieji žemdirbiai X–II tūkstantmetyje pr. Kr.

Monografijoje pristatomi akmens amžiaus paminklų tyrimų, pradėtų 1978 metais, rezultatai. Tyrinėjimų metu aptikta 50 mezolito stovyklų, neolito ir ankstyvojo žalvario amžiaus gyvenviečių, du akmens amžiaus kapinynai ir aukojimo vietos. Iš tų paminklų iki galo ištirti 22, todėl jų medžiagos analizė tapo svarbiausia šios monografijos dalimi. Paminklų įvairovė (akmens amžiaus stovyklos gyvenvietės, kapinynai, aukojimų vietos) ir plati chronologinė skalė (nuo pirmųjų stovyklų paleolito pabaigoje, mezolito ir neolito kapinynų iki pat žalvario amžiaus pradžios gyvenviečių) pirmą kartą Lietuvoje leido atlikti tokį platų chronologinį vieno nedidelio mikroregiono tyrimą. Labai gausi ir įvairi medžiaga reikalavo kompleksinių tyrimų, kuriuose dalyvavo geologai, paleogeografas, paleozoologai, dietos tyrinėtojai, antropologai, radiokarboninio datavimo specialistai. Šie tyrimai užtruko paskutinius tris dešimtmečius ir atskleidė daugybę to laikotarpio žmonių gyvenimo aspektų – daugeliu atveju unikalių ne tik Lietuvos mastu. Tik šiam regionui būdinga žmonių veikla, adaptacijos prie aplinkos būdai, unikalūs akmens kapai ir laidojimo bei aukojimo papročiai analizuoti plačiame Baltijos regiono kontekste. Naujausi genetiniai ir su jais koreliuoti archeologiniai tyrimai tapo atraminiais, norint suprasti baltų genetikos ir antropologijos ištakas. Monografinis sintetinis tyrimas atskleidė daugybę naujų medžiotojų ir ankstyvųjų žemdirbių kultūros aspektų. Unikalūs čia rasti gintaro dirbiniai, jau baltistikos simboliu tapęs ornamentuotas gintarinis diskas, leido iš naujo pažvelgti į seniausią kalendorinę simboliką, o keramikos ornamentinių sistemų analizė, papuošalų rinkinių regioninės ypatybės atskleidė ryšius ne tik su rutulinių amforų ir virvelinės keramikos kultūrų idėjų paplitimo ribomis, bet ir dalyvavimu mainų sistemoje, jungiančioje visą šiaurinę ir rytinę Europą. Chronologiškai vėliausi paminklai rodo išaugusius kontaktus su centrine Europa ir ankstyviausiais metalurgijos centrais. Visai nedideliame labai apibrėžtame 800 metrų dydžio šiaurinės Biržulio pakrantės plote pavyko išaiškinti aukojimo papročių raidą nuo mezolito iki metalų laikotarpio.

Rašyti komentarą

    Prastai   Gerai