Nepagarbiai. Socialinė krizė

Šie radikalūs, įžvalgūs ir giliai humanistiniai tekstai – filosofinis manifestas prieš visuomenės brutalėjimą ir už naują pagarbos kultūrą.

Hanas pateikia daugiasluoksnę dabarties diagnozę: pasiekimų visuomenė sukuria pralaimėtojus, nekenčiančius savęs ir niekinančius kitus. Kova dėl pagarbos virsta kova dėl statuso ir tampa susiskaldymo ir agresijos priežastimi. Socialiniuose tinkluose pagarbą pakeičia dėmesio atkreipimas, mandagumą – suvarinėjimas, tikrą, palaikantį bendruomeniškumą – burbulai, nepažįstantys solidarumo. Hanas parodo, kaip susipynę yra pagarba, savigarba ir tarpusavio ryšiai ir kaip jų silpnėjimas veda į kasdienį mikropilietinį karą, ardantį visuomenę iš vidaus. 

Pagarba, pasak autoriaus, nėra prabanga, tai demokratijos, diskusijos ir sėkmingo gyvenimo prielaida. Jo ateities vizija – draugystės politika. Tai sambūvis, grįstas pagarba, erdvės suteikimu kitam, dėmesingumu ir vienas kito  pripažinimu. 

Byung-Chul Han (gim. 1959) – vokiečių filosofas, kilęs iš Pietų Korėjos. Miuncheno universitete studijavo germanistiką ir teologiją, Fraiburgo universitete – filosofiją; 1994 metais apgynė daktaro disertaciją apie Martiną Heideggerį. Dėstė Bazelio universitete, vėliau – Karlsrūhės menų ir dizaino universitete bei Berlyno menų universitete – čia tapo filosofijos ir kultūrologijos profesoriumi. Darbai išversti į 38 kalbas. Kartais vadinamas filosofijos roko žvaigžde. Mėgsta groti fortepijonu ir darbuotis sode.

Anot Hano, šiuolaikinės visuomenės, kurią jis vadina pasiekimų visuomene, šūkiai „viskas įmanoma“ ir „viską padarysime“ mus kreipia netinkama linkme, nes jie gyvenimą paverčia vien gamybos priemone, kai visas laikas ir visi patyrimai skiriami efektyvumui didinti. 

Lietuviškai išleistos šios Byung-Chul Hano knygos: „Nuovargio visuomenė“, „Eroso agonija“, „Psichopolitika“ ir „Apie ritualų nunykimą“. 

Kas neturi savigarbos, savivertės jausmo ar galbūt net nekenčia savęs, tas niekina ir kitus. Savigarba ir pagarba kitiems neatsiejamos viena nuo kitos. <...> 

Individualūs gebėjimai ir pasiekimai nėra tai, nuo ko savigarba priklauso pirmiausia. Daug svarbesnis ryšys su bendruomene. Bendruomenėje, su kuria žmogų sieja tie patys interesai ir idealai, jis bus gerbiamas net ir tuo atveju, jei jo gebėjimai menkesni už kitų. Gerai sutvarkyta visuomenė yra ne pasiekimų, o pagarbos visuomenė.

„Nepagarbiai“