Tylos balsas

Tokios knygos skaitomos ne vien protu. Protas tegu patyli, o eilutės tevirsta Suvokimu. Įsiklausykite į vidinę išmintį, perženkite triukšmingą kasdienybę ir atraskite kelią į tikrąją ramybę bei dvasinį pažinimą! Jelenos Blavatskajos knyga „Tylos balsas“ – gilių įžvalgų kupina meditacinė kelionė į žmogaus sielos gelmes, susidedanti iš trijų dalių: „Tylos balsas“, „Du keliai“ ir „Septyneri vartai“.

„Tylos balsas“ – išminties ir dvasios kelionės vadovas.

Kupinas simbolizmo ir paslapčių, „Tylos balsas“ – tai tarsi amžina šviesa tamsoje ieškančiam dvasinio augimo. Ji perteikia senovės išminčių perduotą amžinąją filosofiją, padėdama atpažinti tikrąją gyvenimo prasmę ir siekti harmonijos su savimi bei aplinkiniu pasauliu.

Ši knyga – idealus pasirinkimas visiems, trokštantiems praplėsti savo sąmonės ribas, įžvelgti subtiliausias gyvenimo tiesas ir patirti tikrą vidinės tylos galią.

„Tylos balsas“ – jūsų žingsnis į gilų, prasmingą ir sąmoningą gyvenimą.

„Tu negali eiti Keliu, pats netapęs

tuo Keliu“, – sako Tylos balsas.

„Tylos balsas“ yra senovinio ir nežinomo teksto, vadinamo „Auksinių priesakų knyga“, fragmentų rinkinys. Jame išdėstyti du dvasinio nušvitimo keliai: pirmasis – dvasinio egoizmo kelias, kai siekiama išsivaduoti nuo kančios, ir antrasis – dvasinio altruizmo kelias, kai siekiama visiškai atsiduoti visos žmonijos pakilimui. Šis antrasis kelias vadinamas bodhisatvos keliu ir remiasi Budos mokymu. Būtent siekiant paskatinti nedaugelį tikrų mistikų šiame pasaulyje pasirinkti šį nesavanaudiškos ir nuolatinės tarnystės žmonijai kelią ir buvo parašyta knyga „Tylos balsas“. Tie, kurie domisi tokiu keliu, šioje mažoje knygelėje ras viską, ko reikia pradėti kelionę.

Pasak Blavatskajos, „Tylos balsas“ paimtas iš „Auksinių priesakų knygos“, kuri „priklauso tai pačiai serijai, iš kurios buvo paimtos Dzyano knygos „Stanzos“, kuriomis paremta „Slaptoji doktrina“. Ji sako, kad „Auksinių įsakymų knygoje“ „yra apie devyniasdešimt skirtingų mažų traktatų“, iš kurių trisdešimt devynis ji išmoko atmintinai. Tris iš jų ji išvertė į anglų kalbą knygoje „Tylos balsas“, kurią mes žinome kaip „Tris fragmentus“. Galima numanyti, kad šiuos traktatus ji studijavo globojama Adeptų mokytojų, kai gyveno Mažajame Tibete ir pačiame Tibete, apie kuriuos užsimena savo raštuose.

„Neabejotina, kad madam Blavatskaja tam tikru būdu buvo įšventinta į gilesnę mahajanos mokymo pusę, o paskui Vakarų pasauliui perdavė tai, ką laikė išmintinga...“ – Rytų budistas, senoji serija, 5, 377

„Čia yra tikrasis mahajanos budizmas.“ – The Middle Way, 1965 m. rugpjūtis, p. 90. – D. T. Suzuki, dzenbudistas

„Manau, kad ši knyga stipriai paveikė daugybę nuoširdžiai ieškančiųjų ir siekiančiųjų bodhisatvos kelio išminties ir atjautos.“ – The Middle Way, 1965 m. rugpjūtis, p. 90. – J. Š. Dalai Lama XIV

***

Jelena Blavatskaja (1831 m. rugpjūčio 12 d. – 1891 m. gegužės 8 d.) – mistikė, teosofijos judėjimo pradininkė, rašytoja ir okultizmo teoretikė, palikusi reikšmingą pėdsaką XIX a. ezoterinėje filosofijoje. Jos idėjos stipriai paveikė Vakarų okultizmą, Naujųjų amžių religines kryptis ir daugelio intelektualų pasaulėžiūrą.

Blavatskaja gimė Ukrainoje. Ji kilusi iš kilmingos šeimos: tėvas – armijos karininkas Piotras von Hanas, motina – rašytoja Jelena Fadejeva, o senelis – žymus mokslininkas ir botanikas Andrejus Fadejevas. Dar jaunystėje pasižymėjo stipriu polinkiu į metafiziką ir antgamtinius reiškinius.

1850-aisiais Blavatskaja išvyko iš gimtinės ir daug metų keliavo po Europą, Artimuosius Rytus, Indiją, Tibetą ir Egiptą. Šiuo laikotarpiu ji teigė susidūrusi su „slaptųjų brolių“ – mistinių išminčių – mokymais, kurie formavo jos teosofinę filosofiją.

1875 m. Niujorke, kartu su pulkininku Henriu Steelu Olkotu ir Viljamu Kvanu Džadžu (William Quan Judge), įkūrė Teosofinę draugiją, kurios tikslas – skatinti dvasinį žmogaus tobulėjimą, tirti Rytų ir Vakarų religijas, skleisti senovės išmintį ir propaguoti universalios brolijos idėją.

Blavatskaja buvo išskirtinai produktyvi autorė ir lektorė. Jos darbai jungė induizmą, budizmą, rozenkrojcerių mintis, gnosticizmą, neoplatonizmą, alchemiją ir kitus okultizmo elementus. Ji dažnai kalbėjo apie „slaptąją doktriną“, esą glūdinčią už visų religijų ir kultūrų paviršinių skirtumų. Blavatskajos idėjos suvaidino svarbų vaidmenį formuojant modernųjį okultizmą, įkvėpdamos tokias asmenybes kaip R. Steineris, A. Besant, A. Crowley, net C. G. Jungą.