Noriu mirti, bet noriu ir tokpokių

Milijonų skaitytojų širdyse atgarsį radęs tarptautinis bestseleris

Baek Sehee – jauna moteris, susikūrusi sėkmingą karjerą leidykloje. Iš šalies jos gyvenimas atrodo nepriekaištingas, tačiau viduje ji jaučiasi sutrikusi. Baek pradeda lankyti terapiją, mat nuolat jaučiasi prislėgta, kamuojama nerimo, moteriai stinga pasitikėjimo savimi, be to, ji linkusi teisti kitus. Darbe ir tarp draugų Baek puikiai pavyksta nuslėpti vidinį nerimą ir apsimesti ramiai. Vis dėlto tokia vaidyba moterį sekina ir trukdo jai kurti tikrą, gilų ryšį su aplinkiniais.

Bet jeigu viskas taip beviltiška, kodėl ji nesiliauja norėjusi pasigardžiuoti mėgstamiausiu savo gatvės maistu – tokpokiais, aštriais ryžių virtinukais? Ar toks jau tas gyvenimas: vieną akimirką negali nuginti šalin nerimo, o kitą – godžiai kemši tokpokius?

Dvylika savaičių įrašinėjusi pokalbius su psichiatru, Baek Sehee narplioja savo mąstymo modelius, impulsyvias reakcijas ir žalingą elgesį, įsukusį ją į savidestrukcijos ratą. „Noriu mirti, bet noriu ir tokpokių“ – tai pusiau memuarai, pusiau savipagalbos knyga. Ją turėtum ne tik perskaityti, bet ir visad laikyti po ranka, kad tamsiausiomis akimirkomis galėtum atsiversti.

Kiekvienam, kuris jaučia atskirtį tarp savo viešojo gyvenimo ir to, kas iš tikrųjų dedasi viduje.

Pietų Korėjos autorė Baek Sehee (1990–2025) išgarsėjo visame pasaulyje, atvirai aprašiusi savo kovą su distimija – kiek lengvesne, bet kur kas ilgiau trunkančia depresijos forma. Pasidalydama savo terapijos seansų įrašais, ji siekė sugriauti psichikos sveikatą ženklinančias stigmas, vyravusias jos šalyje. Debiutinė knyga „Noriu mirti, bet noriu ir tokpokių“ tapo fenomenu visame pasaulyje, nes joje autorė taikliai apčiuopė ir įvardijo šiuolaikinį žmogų kamuojantį vidinį nuovargį ir poreikį ieškoti džiaugsmo mažuose dalykuose.