Tamsieji amžiai

Tai – intensyvių patirčių kupina antroji Linos Buividavičiūtės poezija knyga. Ją sudaro 4 ciklai: „Erosas“, „Sindromai“,  „Miestai ir žvėrys“, „Nemeilė“.  Eilėraščiams būdingas atviras žvilgsnis į savo ir Kito patirtis. Juntamas egzistencijos sudėtingumas, tiek kolektyvinės, tiek asmeninės traumos. Tekstai liečiasi prie ribinio seksualumo, sunkios motinystės, psichinių bėdų, tyrinėja šešėlinį moters pasaulį. Kultūros intertekstai unikaliai interpretuojami, sukuriant vienetines poetinio pasaulio prasmes.

„Tamsieji amžiai“ – tamsūs eilėraščiai. Jų centre yra tai, ką filosofė Julija Kristeva vadina abjektu. Geismas, skausmas, baimė, malonumas, šleikštulys. Viskas, kas gąsdina, bet gundo. Tekstai neretai priverčia jaustis nemaloniai, bet prikausto ir neleidžia nusukti nei žvilgsnio, nei minčių. L. Buividavičiūtė drąsiai nardo po kūniškumo temas, neribojamas jokių tabu.

„Linos Buividavičiūtės eilėraštis – luotas, kuriuo irstomasi po tamsius vandenis“, – įvertino literatūros kritikė Virginija Cibarauskė. „Šioje tamsioje, karštligiškoje knygoje nesibijoma jokių temų: visa, kas dažnai nutylima, dėl ko gėda, poezijos jėga išgrynina ir paverčia skaudžia, bet meilės ir atjautos kupina istorija“, – teigia poetas Marius Burokas.

Lina Buividavičiūtė – jaunosios kartos poetė, literatūros kritikė, kultūros apžvalgininkė, dėstytoja, rašytoja. 2017 m. išleido pirmąją poezijos knyga „Helsinkio sindromas“. Poetė aktyviai bendradarbiauja kultūrinėje spaudoje, sėkmingai dalyvavo įvairiuose Lietuvos ir užsienio literatūriniuose festivaliuose. Autorės eilėraščiai - tai terapiją, kurioje kiekvienas atras ką nors apie save. Ką nors sau.