Lietuva Didžiajame kare. Petras Ruseckas

1883-ais metais gimęs Petras Ruseckas buvo Lietuvos knygnešys, visuomenininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, vienas iš Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų. Autorius parašė devynias istorines knygas. „Lietuva Didžiajame kare“ – atsiminimai apie Pirmąjį pasaulinį karą, kuriuose aprašomi pasakojimai apie vokiečių okupaciją 1915-1918 metais.

Didysis karas, arba kitaip Pirmasis pasaulinis karas, siautė 1914-1918-tais metais ir žiauriai nuniokojo Lietuvą. Karo siaubo išgyvenimai daugelio dalyvių sąmonėje dar ilgai buvo gyvi. Niekada karo nepatyrusiai kartai su anų metų istorija padės susipažinti Petro Rusecko knyga „Lietuva Didžiajame Kare“. Jos pasirodymas sutapo su Antrojo pasaulinio karo pradžia.

Petras Ruseckas, buvo kruopštus lietuvių tautos praeities įvykių liudijimų kaupėjas ir savo knygoje jis skaitytojams pristatė surinktus ir suredaguotus kelių dešimčių asmenų atsiminimus apie vokiečių okupaciją. Tie atsiminimai – karo baisumą aprašantys dokumentai, kuriuos atkūrė Didžiojo karo įvykių liudytojai, savo pačių akimis matę ir išgyvenę, kaip istorija yra rašoma krauju.

Skaitytojas patirs, kokius vargus bei sielvartą karas buvo atnešęs mūsų krašto gyventojams. Taip pat, kokį pažeminimą jie turėjo kentėti okupacijos metu. Autoriaus kalba graži ir lanksti, atsiminimai skaitomi lengvai. Knygos tekstas papildytas Didžiojo karo nuotraukomis. Petras Ruseckas teigė, kad Didysis karas suvienijo lietuvių tautą, kuri stojo į kovą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Nors šalis patyrė didžiulį ekonominį ir moralinį nuosmukį, karas tapo lūžiu atvėrusiu kelią į laisvę.

„Lietuva Didžiajame kare“ sudomins karo literatūros mėgėjus, istorikus, žmones, kurie domisi Pirmojo pasaulinio karo įvykiais Lietuvoje.

Petras Ruseckas 1883-iais metais gimė Rokiškio rajone, daugiavaikėje neturtingų bajorų šeimoje. Vos sulaukęs aštuoniolikos Petras įsitraukė į lietuviškos spaudos platintojų grupelę. 1905-tais metais jis pateko į caro armiją, kur ir toliau tęsė revoliucinę veiklą. Vengdamas katorgos jaunuolis pabėgo į Vilnių ir čia įsitraukė į agitacinį judėjimą – skatino valstiečius kovoti už Lietuvą ir mūsų kalbą. Taip pat Petras daug rašė į tuometinį laikraštį „Lietuvos ūkininkas“. Pirmojo pasaulinio karo metu visuomenininkas pateko į vokiečių nelaisvę, kur praleido tris metus. Grįžęs jis prisidėjo prie Lietuvos savanorių, agitavo žmonės stoti į kovą dėl Lietuvos nepriklausomybės. Daugybę šių patirčių autorius aprašė savo istorinėse knygose „Knygnešys“, „Baudžiava“, „Savanorių žygiai“, „Lietuva Didžiajame kare“.

Petras Ruseckas 1944-tais metais buvo areštuotas NKVD, 1945-ais metais nuteistas kalėti dešimčiai metų ir mirė Prostornensko lageryje.