Mano senelis buvo vyšnia

Angela Nanetti „Mano senelis buvo vyšnia“

Jei tu nemiršti, kol tave kažkas myli, kaip sakė senelis, o mirusio žmogaus nesimato, vadinasi, jis pavirsta į kažką kita – į tą, kas jam labai patiko gyvenime.

Tonino seneliai – kažkas nepaprasto! Staigaus būdo senelė Teodolinda su atsidavimu augina savo vištas ir inteligentišką žąsį Alfonsiną. O senelis Otavianas daug ramesnis, tačiau linksmo būdo, mėgsta karstytis po medžius ir be galo rūpinasi vyšnaite, kurią pasodino Tonino mamos gimimo proga ir pavadino Feliče. Berniukas negali susilaikyti nepapasakojęs visko, ką patyrė ir išmoko būdamas su jais.

Valdžiai nusprendus nutiesti greitkelį per senelių sodybą ir išrauti brangiąją senelio vyšnaitę, Toninas ryšis bet kam, kad tik sutrukdytų šiuos planus. 

Tai jautri ir šviesi knyga apie anūko ir senelio ryšį, šeimos svarbą, drąsą kovoti už tai, kuo tiki, gyvenimą ir mirtį, kuri niekada nėra pabaiga.

Knyga įtraukta į vaikų literatūros eksperto Kęstučio Urbos 5 kl. mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą. 

„Mano senelis buvo vyšnia“:

• vaikams nuo 9 metų;

• jautrus pasakojimas, skatinantis branginti artimiausius žmones, rūpintis šeima ir puoselėti ryšį su ja;

• skatinama meilė gamtai, gamtos pajautimas, mokoma ją vertinti ir puoselėti;

• pasakojime svarbi mirties tema, kuri suvokiama kaip natūrali gyvenimo dalis, bet kartu pabrėžiama, kokia svarbi yra tarpusavio meilė, ryšiai. Būtent jie artimajam išėjus lieka su mumis, šildo mūsų gyvenimą ir leidžia pajusti, kad išėjęs žmogus vis vien yra su mumis;

• gausiai apdovanota knyga, palankiai įvertinta ir vaikų literatūros specialistų, ir jaunųjų skaitytojų.

Angela Nanetti (g. 1942) – garsi italų rašytoja, pelniusi daug apdovanojimų už savo kūrybą vaikams. Viena svarbiausių rašytojos temų – vaikų ir suaugusiųjų santykiai. „Mano senelis buvo vyšnia“, pirmą kartą išleista 1998 m., yra vienas svarbiausių ir brandžiausių rašytojos darbų, autorei pelnęs tarptautinę šlovę.

Šis kūrinys įeina į leidyklos „Alma littera“ leidžiamą vertingiausių klasikos kūrinių kolekciją. Ją sudaro reikšmingiausi kūriniai – nuo laiko išbandymą įveikusios klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, jau tapusių moderniąja klasika.