Nereikalingų daiktų muziejus

Yra knygų, sukeliančių labai dvilypius jausmus – viena vertus, norisi kuo greičiau pabaigti, kad sužinotum, kaip susiklostė personažų likimas, kita vertus, trokšti skaityti kuo lėčiau – tokį malonumą ta knyga suteikia. Aido Jurašiaus „Nereikalingų daiktų muziejus“ – būtent tokia.

Septyniolikmetė mergina su tėvais ir mažuoju broliuku persikrausto į naują namą ir mėgina susigrąžinti įprastą gyvenimą, bet mokykla, psichologės konsultacijos, tėvų lūkesčiai ir kalbos apie ateitį jos pernelyg nežavi. Kur kas įdomesni atrodo žmonės, kurie netelpa į tradicinius rėmus. O tokių čia ne vienas. Pavyzdžiui, Moteris Žiurkė, savo bute įkūrusi Nereikalingų daiktų muziejų. Arba Sekmadienis, siunčiantis paslaptingus laiškus iš negyvenamos salos.

„Nereikalingų daiktų muziejus“ – ironiškas ir skaudus romanas apie vienatvę, maištą, artumo baimę ir

pastangas suprasti, kas iš tiesų svarbu. Apie kiekvieno asmeninę kertelę, kurioje saugome istorijas ir prisiminimus, kuriuos gaila išmesti, bet ir prarasti nesinori. Ir apie tai, kad net tada, kai viskas, regis, subyrėjo, tarp šukių galima rasti tai, kas turi ypatingą vertę.“

Rasa Milerytė

„Naujoji Aido Jurašiaus knyga – statinys, suręstas ant labai tvirto pamato. Čia viskas tikra: siužetas, veikėjai, dialogai, gausūs – ir taiklūs – palyginimai, sentencijas primenančios ištarmės. Tikra ir gyva – todėl, kad psichologiškai motyvuota. Puikiai, ypač jaunam žmogui, atpažįstamą kasdienę tikrovę vis perkerta egzistencinių, filosofinių apmąstymų intarpai – lyg plyšiai, prasiveriantys į kitokį pasaulį, paslaptingą ir viliojantį. Verta dėmesio knyga!“

Vidas Morkūnas