Sapiens. Civilizacijos ramsčiai

Ar gali būti, kad didžiausios žmonijos rykštės – karai, epidemijos, badmečiai ir nelygybė – atsirado, kai Homo sapiens, vydamiesi gausos ir našumo fantaziją, klajoklišką gyvenimą iškeitė į sėslų? Ar nebuvo taip, kad, siekdami užvaldyti gamtą, augalus ir gyvūnus, žmonės patys atsidūrė karalių, šventikų ir kafkiškos biurokratijos gniaužtuose? Antras knygos „Sapiens. Istorinis komiksas“ tomas „Civilizacijos ramsčiai“ atverčia lemtingą žmonijos raidos skyrių – žemės ūkio revoliuciją.  

Pirmame knygos tome sutikti Juvalas, Zoja, profesorė Sarasvatė, Sindė ir Bilas (dabar jau pažangūs ūkininkai), detektyvė Lopez ir daktarė Fikcija vėl keliauja skersai išilgai po žmonijos istoriją. Šįkart jie aiškinasi, kaip mūsų rūšį ištiko „Augalėlio košmarėlio“ scenarijus. Klastingas Mefistofelis atskleidžia, kaip žmonės buvo įvilioti į pinkles, karalius Hamurabis pamoko apie įstatymo būtinybę, o Konfucijus išdėsto darnios visuomenės principus. Šiuolaikinis ūkininkavimas pavaizduotas kaip gėrio ir blogio kova; stulbinama sukultūrintų augalų ir prijaukintų gyvūnų sėkmė pristatoma „Verslo naujienų“ skiltyse; urbanizacijos istorija persikelia į kelionių reklamos brošiūrą, siūlančią nuolaidas į senovės Babiloną ir Kiniją; nelygybės istorija atskleidžiama antžmogišku detektyviniu pasakojimu; įvairiuose knygos epizoduose į sceną vis įžengia daug garbių asmenybių. 

Antras istorinio komikso „Sapiens“ tomas – tai šmaikščiai ir vaizdingai perpasakota žmonijos istorija, kuri patiks tiek jaunuoliams, tiek suaugusiesiems; skaityti ją galima atskirai arba kaip pirmo tomo „Žmonijos gimimas“ (kitos knygos, 2020) tęsinį.