Tu man. Dienoraštis dviem

Ar jums gerai pažįstamas šis dialogas:

Kas naujo? Nieko. Kaip sekėsi? Neblogai. Kaip einas? Po truputį.

Hrrr…

***

Aš norėjau daugiau. Nuo rutinos nepabėgsi, bet gali pabėgti nuo rutinos pokalbiuose, nes mūsų gyvenimo įdomumas ir spalvingumas priklauso būtent nuo to, kokius klausimus sau ir kitiems užduodame.

Bet aš noriu ne tik įdomaus gyvenimo. Norėjau laiko kapsulės, kurioje būtų išsaugoti mano ir Lunos prisiminimai, mano dukros asmenybės trupinukai ir kąsniai, vertybės ir mąstymo vingiai. Norėjau, kad pildydamos jį pažintume ne tik viena kitą, bet ir pačios save – būtent mudviem pradėjau kurti šį dienoraštį.

O kai apie procesą pasidalinau su drauge, ji patempė lūpą: „Aš tokio noriu sau ir vyrui“, paauglė dukterėčia, kuri prisidėjo galvojant klausi mus, sakė, kad pildytų tokį su draugėmis, jį galima naudoti net kaip žaidimą atėjus svečiams, kai visi atsako į atsitiktiniu būdu atverstą klausimą, o jų tikrai pakaks –dienoraštyje klausimų gerokai per 400 (423 – galėsit perskaičiuoti ☺) O parašiusi šį dienoraštį susigraudinau – kaip būčiau norėjusi tokį pildyti su tėčiu! Kai jo nebeliko, supratau, kad visiškai neturiu nieko jo rašyto ranka. Tad dabar taisom klaidas – jį pildo visi mano vaikų seneliai. Bus nuostabiausias atsiminimas.

KAIP NAUDOTIS DIENORAŠČIU:

• Susigalvokite savo simbolį ir nupieškite jį prie kiekvieno savo atsakymų;
• Šį dienoraštį gali pildyti ir vienas žmogus – pažinti save labai vertinga, juolab, kad dažniausiai mūsų žvilgsnis nukreiptas į išorę, o ne į pačius save;
• Atsakę į klausimą, dienoraštį palikite sutartoje vietoje ir laukite, kol kitas pildytojas atsakys savo dalį ir kitą klausimą – taip išvengsite to, kad atsakinėti visada pradeda tas pats žmogus;
• Atminkite – nėra teisingų, gerų ar blogų atsakymų. Visi atsakymai yra nuostabūs, jei tik  jūs esate nuoširdūs. Ši knyga liks kaip prisiminimas, kaip dokumentas, parodantis jūsų, jūsų minčių ir patyrimų unikalumą.