Atminties karai

Algis Bitautas – mokytojas, istorikas, edukologijos mokslų daktaras. Bestselerio „Mokytojo išpažintis“ bendraautoris.

Knygoje „Atminties karai“ drąsiai nagrinėjamos neužgijusios XX amžiaus Lietuvos istorijos žaizdos. Autorius kviečia pažvelgti į nepagražintą praeitį – į laikus, kai pasirinkimai tarp išlikimo ir išdavystės, heroizmo ir kolaboravimo buvo skaudžiai neapibrėžti.

Čia keliami klausimai, kurie iki šiol dalija visuomenę:

• Kaip vertinti tarybinius rašytojus, kurių kūryba užaugino ištisas kartas?
• Ar vienodai smerkiame tuos, kurie kolaboravo su sovietais, ir tuos, kurie talkino naciams?
• Kaip kalbėti apie kai kurių laisvės kovotojų dalyvavimą Holokausto įvykiuose ir kitus sudėtingus moralinius pasirinkimus?
• Kaip vertinti buvusius komunistus, vėliau tapusius nepriklausomos Lietuvos kūrėjais?
• Kodėl vieniems atleidžiame, o kitus amžiams pasmerkiame?

Šiais laikais Lietuvai priešiškos šalys vykdo ilgalaikę informacinę ir ideologinę istorijos „perrašymo“ politiką, siekdamos keisti visuomenės suvokimą, menkinti nacionalinę savimonę ir kurti alternatyvius naratyvus. Autorius primena, kad informaciniai karai yra amžini, tačiau dabar jie vykdomi pasitelkiant subtilias priemones.

„Atminties karai“ – knyga apie kolektyvinės atminties kovas, kai ginčydamiesi dėl praeities sprendžiame, kas esame šiandien. Tai – veidrodis, kuriame atsispindi mūsų istorija ir visuomenės sąžinė.

***

„Šioje knygoje talentingas mokytojas, istorikas ir pasakotojas išsikelia ambicingą uždavinį – paliesti negyjančias Lietuvos istorijos žaizdas ir aprašyti istorinėje pilkumoje esančias asmenybes. Algis, kaip jautrus pedagogas, padeda mūsų visuomenei atlikti tuos namų darbus, kurių dėl valios, sąžinės ar žinių stokos neatliekame patys. Ir, svarbiausia, daro tai atskleisdamas naujas perspektyvas ir nebijodamas užduoti moralinių klausimų. Tai reta ir pagarbą kelianti savybė įprastoje viešųjų istorinių diskusijų plokštumoje.“

Filosofas Paulius Gritėnas

„Kodėl negalime sutarti dėl kai kurių mūsų savivokai svarbių istorinių asmenybių, įvykių, reiškinių ar procesų vertinimo? Kai kurie knygos skaitytojai nuo pat pirmųjų jos puslapių ims nervintis ir ginčytis, taip pat abejoti tiek autoriaus išsakomomis prielaidomis, tiek jas pagrindžiančiais argumentais, tiek ir pateikiamomis išvadomis. Ir tai, mano nuomone, yra gerai. Nes svarbiausias istoriko ir pedagogo uždavinys – gebėjimas užduoti probleminį klausimą, skatinantį leistis į tiesos paieškas.“

Kultūros istorikas Aurimas Švedas