Begalinė istorija

Yra žmonių, kurie niekada nepaklius Fantazijon, ir yra tokių, kurie gali, bet amžinai lieka tenai. Ir dar pasitaiko vienas kitas, kurie pabūna Fantazijoj ir grįžta atgal. Ir jie pagydo abu pasaulius.

Yra knygų, kurios ne šiaip įtraukia. Jos ryte praryja skaitytoją ir paverčia jį ar ją tikru herojumi, nuo kurio priklauso visų pasaulių likimas.

Yra knygų, kurios užburia. Jas perskaitęs jau niekada nebebūni toks, kaip anksčiau.

Kaip tik tokią knygą dabar laikote rankose. Jūsų laukia nepamirštama kelionė po Fantazijos šalį, kur gyvena stebuklingos būtybės, tyko pavojingi siaubūnai ir laukia neįtikėtini nuotykiai. O kad sektųsi, pakeliui jus lydės pats tikriausias laimės drakonas.

Bastijanas ilgai žiūrėjo į gyvates, šviesiąją ir tamsiąją, kandančias viena kitai į uodegą ir sudarančias ovalą. Paskui apvertė medalioną ir kitoje pusėje savo nuostabai rado užrašą. Jį sudarė trys trumpi žodžiai, įrėžti keistai raitytomis raidėmis: DARYK, KĄ NORI

„Begalinė istorija“ – tikra literatūros klasika, kuri ne vienam skaitytojui tapo mėgstamiausia vaikystės knyga. Fantazijos pasauliui gresia pavojus – įvairūs jos pakraščiai ima lėtai, bet nenumaldomai nykti, ir šio nykimo neįmanoma sustabdyti. Nebent atsirastų stebukladarys, kuris pajėgtų išgelbėti Fantaziją nuo pražūties. Jį surasti į Didžiąją Paiešką išsiunčiamas jaunas medžiotojas Atrėjas, turėsiąs apkeliauti neįtikimiausius Fantazijos kraštus ir įveikti didžiausius išbandymus.

Vokiečių rašytojas Michaelis Ende (1929–1995) parašė daug puikių knygų vaikams, nors niekada nelaikė savęs vaikų autoriumi ir teigė, kad jo kūryba skirta visiems. Kurdamas „Begalinę istoriją“ rašytojas nuogąstavo, kad gali iš tiesų nepavykti jos užbaigti, mat pagrindinis veikėjas Bastijanas Baltazaras Buksas niekaip nenorėjo palikti Fantazijos pasaulio ir reikalavo vis daugiau ir daugiau nuotykių. Knyga pakerėjo ne tik jos veikėjus, bet ir daugybę skaitytojų visame pasaulyje – „Begalinė istorija“ gavo ne vieną literatūrinį apdovanojimą, pagal ją sukurti net trys kino filmai.