Dainuojantys kalnai

Iššūkiai, per visą istoriją kliuvę Vietnamo žmonėms, tokie pat aukšti, kaip aukščiausi kalnai. Jei stovėsi per arti, nepamatysi viršūnių. Tik tada, kai atsitrauksi nuo gyvenimo srovių, žvilgsniu aprėpsi viską...

1972-ieji, Hanojus. Huong su senele glaudžiasi slėptuvėje šalia mokyklos, o aplinkui krenta amerikiečių bombos. Senelei ši patirtis skaudžiai pažįstama – komunistams atėjus į valdžią, ji su šešiais vaikais buvo priversta palikti šeimos ūkį.

Huong motinai išvykus į frontą ieškoti dingusio savo vyro, senelei su anūke lieka kliautis vienai kita. Prasideda sukrečianti Guavos, kaip ją, saugodama nuo piktų dvasių, vadina senelė, brandos istorija. Jai, būsimai poetei, teks perprasti savo šeimos, ir, regis, nepalaužiamos tautos istoriją.

„Dainuojantys kalnai“ – epinio užmojo romanas apie tragišką įstabaus grožio šalies istoriją ir šeimos stiprybę, padedančią išlikti net didžiausių sukrėtimų akivaizdoje. Į šiurpius istorijos įvykius žvelgiant dviejų nepamirštamų moterų akimis, atsiskleidžia trapus, bet kartu ir jokioms griaunančioms jėgoms neįveikiamas pasaulis. Gyvas Vietnamo realijų ir tradicijų prisodrintas pasakojimas skatina susimąstyti, kiek šviesos ir tamsos telpa žmogaus širdyje.

Nguyễn Phan Quế Mai (gim. 1973) – žymi Vietnamo poetė, prozininkė, Lankasterio universiteto mokslų daktarė. Romanas „Dainuojantys kalnai“ – pirmas angliškai jos parašytas kūrinys, išgarsinęs rašytoją pasaulyje ir pelnęs daug prestižinių premijų. Autorės kūriniai išversti į daugiau kaip dvidešimt kalbų. Lietuviškam leidimui ji parašė specialią padėką.

***

„Prozos triumfas ir kartu literatūrinė duoklė vienam iš sudėtingiausių laikotarpių Vietnamo istorijoje... Plati apimtimi ir intymi pasakojimo būdu... Jaudinanti ir įtraukianti knyga.“

Viet Thanh Nguyen, romano „Šalininkas“ autorius

„Tai įspūdingas pasakojimas apie Vietnamo žmonių gyvenimą, tarsi išaugęs iš turtingos ir šviesios nacionalinių epų {...} istorijos konteksto.“

Ocean Vuong, romano „Žemėje mes žavūs tik akimirką“ autorius