Dveji namai, viena vaikystė

Amerikiečių psichologas Robertas E. Emery, daugelį metų dirbantis su skyrybas išgyvenančiomis šeimomis, pasakoja istorijas iš savo patirties ir dalijasi vertingais patarimais, kaip, bendradarbiaujant su buvusiuoju ar buvusiąja, sudaryti tokį tėvystės planą, kuris geriausiai atlieptų besikeičiančius vaiko poreikius. Vadovaudamiesi šiuo planu pasieksite, kad gyvenimas dvejuose namuose vaikui taptų mažesne našta.

Vaikai teturi vieną vaikystę. Vaikystė gali būti, turėtų būti nekaltumo, pasitikėjimo, nuostabos, džiaugsmo, tyrinėjimo, mokymosi, stiprėjimo ir vertingų pastangų laikas, – o kartu ir laikas pridaryti daugybę klaidų. Vaikystė yra metas, kai reikia tikėtis naujų pradžių ir pasikartojančių klaidų, kai reikia visa tai atleisti ir priimti. Vaikystė yra metas, kai niekas, net griežčiausias papeikimas, neturėtų atimti iš vaiko jausmo, kad jis yra mylimas, saugus ir kad juo rūpinamasi. Vaikystė yra metas, kai gali išmokti savarankiškumo, nepriklausomybės ir atsakingumo, drąsiai žengdamas į priekį nuo saugaus tėviškos meilės pamato. Vaikystė reiškia, kad esi apsaugotas nuo gilių žaizdų, kurių beveik neįmanoma išgydyti, bet ne nuo gyvenimo sutrenkimų ir mėlynių, nuo skausmo, kuris leidžia išmokti esmines, nors kartais ir sunkias pamokas. Jūsų vaikai turi dvejus namus, bet tik vieną vaikystę.