Ir aidėjo kalnai

„Nuostabiai parašyta knyga, pasakojanti beveik 60 metų istoriją apie nevilties nulemtą poelgį, kuris paženklino ne tik dviejų pagrindinių herojų, bet ir daugybės kitų žmonių likimus. Skausmingai liūdnas ir sykiu meile spinduliuojantis romanas.“ 

Los Angeles Times  

***

Afganistanas, 1952-ieji. Dešimtmetis Abdula ir jo trimetė sesutė Pari su tėvu ir pamote gyvena nedideliame Šadbago kaime. Šeima nuolat kovoja su skurdu ir atšiauriomis žiemomis, o tėvas Saburas vis ieško darbo. Abdulai jo sesutė – tokia pat graži ir miela kaip fėja, kurios vardu ji pavadinta, – atstoja visą pasaulį. Dėl jos berniukas pasirengęs padaryti bet ką – netgi iškeisti savo vienintelę batų porą į povo plunksną Pari kolekcijai. 

Vieną dieną vaikai su tėvu iškeliauja į Kabulą. Pari ir Abdula nė nenujaučia, koks likimas jų ten laukia. Sostinėje nutiksiantis įvykis negailestingai sugriaus jų įprastą gyvenimą, bet kartais – kaip toje tėvo pasektoje pasakoje – tenka nupjauti pirštą, kad išgelbėtum ranką. 

Keliaudamas per kartas ir žemynus, iš Kabulo į Paryžių, San Fransiską ir Tino salą Graikijoje, autorius išmintingai, įžvalgiai ir jautriai rašo apie mus siejančius ir mūsų gyvenimus kuriančius ryšius. Apie tai, kaip padedame savo artimiesiems, kaip mūsų pasirinkimai nulemia ištisų kartų istoriją ir kaip dažnai mus nustebina tie, kuriuos mylime labiausiai. 

***

„Emocinga ir įtraukianti istorija. Bėgant metams, Kh. Hosseinio pasakotojo talentas dar labiau sustiprėjo. Naujajame romane nagrinėjami tėvų ir vaikų santykiai, ištikimybė namams ir gyvenimas tremtyje, mūsų pasirinkimai tarp pareigos ir laisvės, taip pat ir tai, kaip praeitis persekioja dabartį. [...] Labai paveikus daugiaplanis kūrinys.“ 

The New York Times "