Jūros nėra

Penktasis Aušros Kaziliūnaitės eilėraščių rinkinys „Jūros nėra" tęsia knygos kaip performatyvaus ir konceptualaus įvykio liniją. Taupus kalbėjimas ir minimalistinė raiška, atverianti netikėtą žiūrą į kasdienius veiksmus ir įprastus daiktus, knygoje derinama su šnekamąją kalbą primenančiais ilgesniais dokumentiškais tekstais. Daug dėmesio skiriama vaizduotės, įsivaizduojamybės, tikrumo temoms.

„„Jūros nėra" – penktasis Aušros Kaziliūnaitės eilėraščių rinkinys, sukomponuotas iš penkių skyrių. Taupus, lakoniškas verlibras. Pasitelkusi šypsningai mąslias patirtis bei pajautas, poetė meistriškai pasakoja švelnių paradoksų, prisiminimų, sykiais ir socialinių ženklų nestokojančias istorijas. Ir tos istorijos, ir mes patys su savo patirtimis bei pajautomis galbūt ir esame jūra, kurios galbūt ir nėra.“

Donaldas Kajokas

„Aušra yra šamanė, kuri moka nukeliauti kitur, aprėpti multivisatą ir parodyti, ką pamatė. Jai pavyksta tas keistàs, demaskuojančias, džiugias ir baisias būsenas išskaptuoti tekste iki aiškumo, virpančio kaip įkaitęs oras, o išgrynintoje formoje lieka potyrio esmė ir lengvumo įspūdis. Eilėraščiai tampa portalais į galimybes, kurių neįsivaizdavome: kai laikas eina atgal ir ką tik buvusi negyva katė ima gaudyti plaštakes, kai galima atsidaryti stiklainyje užkonservuotą juoką, kai žaizdos – žiedai, o jūra – laikas, nugludinantis šukes.“

Aira Niauronytė-Leonidovna, „Kitos knygos"