Kafka pakrantėje

Haruki Murakami, vienas populiariausių šiandienos japonų rašytojų, Lietuvoje įgijo platų gerbėjų ratą. Romanas Kafka pakrantėje (2002), šeštasis Murakami romanas lietuvių kalba, – tai dar vienas ilgas, bet neprailgstantis romanas, leidžiantis mėgautis nepakartojamu šio rašytojo stiliumi, mįslingos tikrovės pasauliu.

Romanas įvertintas pasaulinėmis literatūrinėmis premijomis: 2006 m. pelnė Pasaulio fantastikos premiją (World Fantasy Award), tais pačiais metais už šį romaną Murakami laimėjo Franzo Kafkos premiją, kuri pastaraisiais metais buvo paskirta Nobelio premijos laureatams Haroldui Pinteriui ir Elfriede’i Jelinek.

Romano herojus penkiolikmetis Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Kai jam buvo ketveri, jo motina ir sesuo išėjo iš namų ir nuo tol berniukas augo su tėvu. Kafka pabėga iš namų ir įšoka į autobusą, vežantį į atsitiktinai pasirinktą Takamatsu miestą. Taip prasideda jo klajonės, kurių vienas iš tikslų – prarastos motinos ir sesers paieškos. Tuo tarpu lygiagrečiame pasakojime pagyvenęs Tokijo gyventojas vardu Nakata radikaliai pakeičia savo ramią gyvenimo tėkmę nužudydamas nepažįstamąjį. Nakata yra nepaprastas personažas, kuris gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka rašyti ar skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamatsu, kur jis susitinka kitus veikėjus. Istorija virsta paraleline, dviguba dviejų veikėjų odisėja, kuri realybės lygmenyje tarsi nesusijusi, tačiau siurrealiame lygmeny turi bendrą prasmę, verčiančią suvokti, kokius vaidmenis jiems skyrė likimas. Tai paslaptingas, Kafkos stiliui artimas pasakojimas, atskleidžiantis, kad kiekvieno mūsų likimo labirintas slypi mumyse.