Kostas. Eskizai scenos generolo portretui

N – 14

„Tokio Kosto Smorigino aš neatsimenu. Taip, yra Nacionalinė kultūros ir meno premija ir daugybė kitų apdovanojimų. Taip, Maestro vaidmenys teatre ir kine, atmintinai dainuojamos dainos, daugybė televizijos laidų ir interviu. Pažįstamas iki skausmo. Tačiau tokio atviro ir subtilaus, gilaus ir emocingo Kosto Smorigino neįsivaizdavau. Net neįtariau esant. Dabar truputį aiškiau, kaip viename žmoguje sutampa juodžiausia tamsa ir skaidriausia šviesa, ir kokią kainą už tai moka šeima. Truputį aiškiau, kaip gimsta spektaklis ir kaip jis miršta. Truputį aiškiau, ką kiekvienas galime jausti ir nujausti, iš už kulisų žvelgdami į repeticiją scenoje, į dainos gimimą prirūkytoje virtuvėje, į Šančių paauglį, turėjusį visus šansus nueiti šunkeliais, bet nuėjusį į garsiausias pasaulio scenas. Jeigu bent dalį šitų patirčių pavyko perduoti skaitytojams, knyga savo pasiekė.“

Arnas Ališauskas

„Tas pats Čarlis Čaplinas, kuris mane persekioja visą gyvenimą ir kuriuo aš remiuosi. Daug kas juokiasi, bet ašara blizga, ir toj ašaroj – tokia jėga, tokia įtampa, toks užtaisas, nors, atrodytų, viskas pagrįsta tuo, kad vienas sėdasi, o kitas jam iš po užpakalio kėdę patraukia. O dabar pilna komedijų, kur be tos kėdės ir krentančio užpakalio daugiau nieko ir nėra – negaliu pakęst.“

Kostas Smoriginas

„Manau, kad Dalios Tamulevičiūtės, kaip pedagogės, didžiausias darbas su Kostu buvo tai, kad ji suvaržė jo gaivalą, nukreipė jį tinkama kryptim ir išmokė suimt save į rankas. Nenustebčiau sužinojęs, kad Kostui šitas momentas ir buvo sunkiausias: jam visada reikėjo save pristabdyt ir suvaldyt.“

Remigijus Vilkaitis

„Palyginti su kitais aktoriais, jis turi tokią įdomią savybę: kiti aktoriai vaidmeniui ilgai kaupiasi, o Kostas supils anekdotą, tada išeis į sceną ir suvaidins tragediją.“

Rimgaudas Karvelis

„Jis buvo chuliganavotas – toks išliko ir iki studijų galo, ir turbūt iki šiandien. Jeigu galima sudėti žodžių junginį „chuliganas – intelektualas“, tai labai tiktų Kostui.“

Dalia Storyk

„Kosto balsas irgi yra unikalus: jis gali nuo pačių tyliausių pianissimo šokti prie – nepasakysiu, kad stipraus roko, bet labai netoli jo esančių – galingų natų, jis užplėšia taip, kad kartais atrodo, jog nereikia mikrofono. Gal čia ir aktorystės rezultatas – jis labai pasineria, įsijaučia į tai, ką dainuoja.“

Domantas Razauskas