Lauk manęs

Išskirti karo, suvesti meilės.

„Lauk manęs“ – naujas, įtraukiantis, tikrais įvykiais paremtas romanas apie nemirštančią meilę ir neįtikėtinas paslaptis.

Rupertas pažadėjo sugrįžti, Florencijai tereikėjo jo laukti. 

Kornvalis, 1944 metai

Rupertas Dešas paskelbtas dingusiu be žinios, tikriausiai žuvusiu Arnhemo mšyje. Priblokšta jo žmona Florencija negali susitaikyti, kad Rupertas visiems laikams pasitraukė iš jos gyvenimo, todėl senoje knygoje radusi paslėptą eilėraštį, pavadintą „Lauk manęs“, patiki, kad tai jos vyro siųstas ženklas. Pažadas, kad Rupertas grįš pas ją. 

Londonas, 1988 metai

Maksą nuo pat vaikystės persekioja besikartojantis košmaras. Sapne siaučia karo chaosas, ir jis kiekvieną kartą pabunda išpiltas prakaito, iš siaubo besidaužančia širdimi. Vedamas žūtbūtinio troškimo suprasti, kodėl jį persekioja tokios šiurpios vizijos, Maksas leidžiasi į kelionę, kuri nuveda jį į Kornvalį, vyro vardu Rupertas Dešas gimtinę. 

Melburnas, 1995 metai

Florencija gauna laišką nuo gyvenime nematyto vyro iš kito pasaulio krašto. Nepažįstamasis rašo, kad prisimena ankstesnį, kito žmogaus, gyvenimą. Ar jis gali būti tas, kurio Florencija laukė penkiasdešimt vienus metus? 

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika rašytojos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“,  „Čia ir dabar“,  „Slaptos valandos“, „Italė Brukline“ ir kt.

„Paremtas tikra istorija, sujungiančia skirtingus laikus ir žemynus šis nuostabus romanas visiškai užburia.“

My Weekly

„Užburiantis, įtikinamas ir labai romantiškas pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais.“

Daily Express

„Niekas nesugeba parašyti tokių romanų, kuriuose būtų tiek daug meilės, kaip Santa Montefiore.“

Jojo Moyes

Lauk manęs – romanas, parašytas pagal tikrą Simono Jacobso istoriją. 

Mano ir Simono šeimos draugauja jau seniai. Esame pažįstami nuo vaikystės. Bet tik maždaug 1990–1992 metais mūsų draugystė išaugo ir sutvirtėjo. 2020 metų rugsėjį buvau neseniai išleidusi dvidešimtąjį romaną. Simonas man paskambino ir pasakė: „Turiu idėją, kurią norėčiau su tavim aptarti.“.

Simono istorija yra šio romano pagrindas, ji tikra. Jo vaikystės košmarai iš mūšio lauko; jo susitikimas su aiškiarege, kuri paaiškino, kad tie sapnai iš tiesų yra ankstesnio gyvenimo prisiminimai ir kad vieną dieną jis parašys apie tai knygą, nes toks yra jo tikslas šiame gyvenime; jo regresija į tą mūšį, kai jam buvo pasakyta, kad sielos dažnai reinkarnuojasi giminės medyje; ir tolesni jo tyrimai. Visa tai išties nutiko.

Knygai parašyti man reikia šešių mėnesių. „Lauk manęs“ parašiau per du. Dar niekada nejaučiau tokio įkvėpimo. Žodžiai liejosi taip greitai, kad pirštai nespėjo spausdinti. Buvo tikra privilegija pelnyti Simono pasitikėjimą, daug pasimokiau ir patyriau dalydamasi jo istorija su didesne auditorija.

Vieni jūsų pasakojimą skaitysite kaip visiškai pramanytą – jei taip, tikimės, kad jums patiks. Kiti jame ras pramanais apipintą tiesą, viliamės, kad jums knyga padės geriau suprasti sielos tikslą.