Mokymo priemonė „Mažųjų užduotėlės: žaidžiu ir mokausi“ skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams. Su šia priemone galės mokytis / žaisti įprastinės kalbos raidos vaikai ir vaikai, kuriems yra sulėtėjusi kalbos raida arba turintys kalbos neišsivystymą.
Pagrindinis mokymo priemonės tikslas – ugdyti kalbinę vaikų raišką.
Pagrindinės veiklos kryptys: kalbos supratimo ugdymas; klausos dėmesio lavinimas; pažinimo procesų lavinimas; aktyviojo ir pasyviojo žodyno plėtimas; skaitymo įgūdžių formavimas; smulkiosios motorikos tobulinimas.
Priemonėje nuosekliai pateikiamos 32 pagrindinės mokymo temos devyniems mokslo metų mėnesiams.
Rugsėjis: „Aš ir mano šeima“, „Diena darželyje“, „Kas auga darže?“, „Miško gėrybės“, „Kas auga sode?“. Spalis: „Žvarbus rudenėlis“, „Paukšteliai mus palieka“, „Duonos kelias“. Lapkritis: „Žiba daug žvakučių“, „Mano diena“, „Mano rūbai“. Gruodis: „Žiema žiemužė“, „Naminiai paukščiai“, „Naminiai gyvuliai“, „Ateik, Kalėdų Seneli“. Sausis: „Žiemos pramogos“, „Mano žaislai“, „Paukšteliai žiemą“. Vasaris: „Mano namai“, „Mano kambarys“, „Užgavėnės“, „Mes auginame gėles“. Kovas: „Pavasario saulė nušvito meiliai“, „Kaziuko mugėje“, „Aš žmogus (kūno dalys)“, „Žvėrys ir žvėreliai“. Balandis: „Mano knygelės“, „Šventų Velykų rytas“. Gegužė: „Karšta vasarėlė“, „Mamyte, aš tave myliu“, „Mano spalvotas pasaulis“, „Vasaros takeliu“.
Kelios temos yra parengtos atskirai berniukui ir mergaitei (pvz.: „Aš ir mano šeima“, „Mano diena“, „Mano rūbai“, „Žmogaus kūno dalys“).
Su šia mokymo priemone vaikai gali mokytis ir namuose. Tai sudarys galimybę tėveliams padėti savo vaikui įtvirtinti vaikų darželyje įgytas žinias.
Mokymo priemonės naudojimo galimybės yra plačios. Ji vertinga ne tik pažintine prasme, plečiant žodyną, bet ugdo ir kitus psichinės veiklos procesus: dėmesį, atmintį, mąstymą, taip pat lavina ir smulkiąją motoriką. Paveikslėliai yra paranki priemonė kalbai, kūrybiniams gebėjimams ugdyti, žadina jausmus. Mokantis pažinti naminius gyvulius, paukščius, laukinius paukščius ar žvėris, galima imituoti jų skleidžiamus garsus. Tariame žodžius keisdami balso tembrą: tyliau, garsiau, o gal pašnibždomis. Ištariant ilgesnius žodžius, mokome suplojant juos suskiemenuoti (ba-ra-vy-kas, kom-bai-nas, ko-pūs-tas ir kt.). Plečiame žodyną apibendrinančiomis sąvokomis; pavyzdžiui, temos: kas auga sode? (vaisiai), miško gėrybės (grybai), drabužėlių pilna spinta (rūbai / drabužiai) ir kiti. Sudėtingesnės užduotys, kai priemonėje pateiktiems daiktavardžiams reikia sugalvoti būdvardžių, t. y. apibūdinti, nusakyti daikto ar reiškinio ypatybes (pavyzdžiui: tema – žaislai, konkretus žaislas – meškutis: jis rudas (pagal spalvą), minkštas ir švelnus (pagal tekstūrą), linksmas ar liūdnas (pagal nuotaiką), tema – pavasaris: šilta, skaisčiau šviečia saulė, sprogsta medžių pumpurai, pražysta pirmosios pavasario gėlės. Galime mokyti suprasti ir atlikti veiksmus su nurodytais paveikslėliais, pvz. prašant: imk, duok, dėk ir kitus veiksmo žodžius.
Mokantis su šia priemone formuojami pradiniai gramatinio kalbos taisyklingumo ir rišliosios kalbos įgūdžiai – žiūrint į paveikslėlius, sudaromi pirmieji sakiniai, pvz.: kas ką veikia? (lapė tupi, močiutė sėdi), kas kaip juda? (kiškis šokuoja, antis krypuoja, paukštis skrenda) ir panašiai. Pasakant nupieštų daiktų pavadinimus, mokomasi sudaryti priesaginius žodžius (mažybines daiktavardžių formas: varlė – varlytė, ožys – ožiukas, briedis – briedžiukas, avietė – avietėlė). Paveikslėliais galima mokyti praktiškai parodyti pagrindinių prielinksnių reikšmes: obuolį į krepšelį, kamuolys po kėde, zylė ant šakos, grybas už medžio ir panašiai.
Jeigu su šia priemone mokosi mokiniai, kurie geba skaityti, tuomet tai galimybė stiprinti skaitymo įgūdžius perskaitant paveikslėlių pavadinimus. Siekiant taisyklingo skaitymo įgūdžio formavimo, paveikslėliai gali būti uždengiami, paliekant tik parašytus žodžius.
Kūrybiškai žvelgiant paveikslėliais kuriami įvairūs žaidimai, tarkime – naminiai paukščiai ir gyvuliai apgyvendinami kaimo ūkyje arba žvėrys vaizduotėje nukeliami į negyvenamą salą, o grybai atgyja Grybų karalystėje. Remdamiesi paveikslėliais galime kurti siužetinius pasakojimus ir linksmas istorijas. Tad leiskitės į nuotaikingą fantazijų pasaulį!
Mokymo priemonė lavina erdvinį vaiko suvokimą, orientaciją lape, moko sugretinti / sulyginti paveikslėlį su jo šešėliu.
Jeigu vaikas yra nekalbantis ir sunkiau suprantantis kalbą, tuomet logopedas, specialusis pedagogas, mokytojas ar vaiko tėvai parodo ir pasako paveikslėlio pavadinimą, o vaikas tik jį sugretina (uždeda kortelę) su šešėliu. Šis veiksmas ypač patinka mažiesiems!
