Mergaitė, atsigėrusi mėnulio

Kartą gyveno mergaitė, kuri neturėjo atminties.

Kartą gyveno drakonas, kuris niekaip negalėjo užaugti.

Kartą gyveno senelė, kuri nesakė tiesos.

Kartą gyveno senesnė už pasaulį pelkių pabaisa, kuri mylėjo pasaulį, mylėjo žmones, bet ne visada žinojo, ką sakyti.

Kartą gyveno mergaitė, kuri neprisiminė, kad pamiršo.

Protektorato miesto gyventojai labai bijo piktosios raganos, tad kasmet kaip auką miške palieka jai kūdikį. Tačiau miško ragana iš tiesų nėra pikta. Ji kasmet išgelbsti po likimo valiai paliktą kūdikį ir, pamaitinusi stebuklinga žvaigždžių šviesa, suranda jam naujus laimingus namus kitame mieste. Tačiau kartą ragana netyčia pagirdo kūdikį mėnulio šviesa, kuri pripildo mažą mergaitę pačios tikriausios magijos. Tokį stebuklingą vaiką užauginti gali tik ji pati.

Tai nuostabi pasaka ir vaikui, ir paaugliui, ir suaugusiajam – juk, nepaisant amžiaus, paslapčių, stebuklų ir gėrio troškimas išlieka toks pat.

Amerikiečių rašytoja Kelly Barnhill (g. 1973 m.), kurios knygą „Raganos sūnus“ jau pamėgo Lietuvos skaitytojai, už knygą „Mergaitė, atsigėrusi mėnulio“ 2017-aisiais metais buvo apdovanota Niuberio medaliu.