Stalinas. Mano vardas neapykanta

Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare. (Mato 10, 28–31) 

Niūrus, uždaras, tylenis, nesugebantis suregzti rišlaus sakinio, visiškas nemokša, neskaitęs nei Markso, nei Lenino ir net Plechanovo, neturintis bičiulių, o trokštantis vien KERŠTO... Partijos draugai jį pašaipiai vadina Sekretoriumi. Tačiau šis žmogus tampa nuožmiausiu vienos didžiausių pasaulio valstybių diktatoriumi. 

Jaunas revoliucionierius Koba laimingai vedęs, tačiau jo gyvenimas – vien revoliucija. Kartą jis sutinka paslaptingą baronienę Aną, kuri bando pavergti jo sielą ir kūną, pažadėdama beribę valdžią ir galią... Tačiau meilė Kato stipresnė – vos pašauktas, Koba skuba pas gimdančią žmoną. Bet likimas negailestingas – vienintelis gėrio daigas, vienintelis žmogus, kurį Koba tikrai mylėjo ir kuris mylėjo jį, miršta. Nebelieka nieko, kas sutramdytų jame blogį – Koba virsta Stalinu.

Jam pažadėjo neribotą valdžią beveik dešimtadaliui pasaulio. Jo įrankis bus baimė ir neapykanta, o valdžia – žiauri ir negailestinga.

Protu Rusijos suvokti neįmanoma. - F. I. Tiutčevas

Jei Rusijos protu suvokti negalima, lieka pabandyti suvokti jos pasąmonę. O ji sako, kad šiai šaliai visada reikėjo mesijo. Ir dažnai tokiu mesiju tapdavo keisčiausios, o kartais ir pavojingiausios asmenybės. Kai kurios tokių asmenybių buvo sunkiai suprantamas pirmapradis fenomenas, tačiau daugelis jų sėjo galingos Rusijos, kaip pasaulio „gelbėtojos“, idėją, kuri Rusiją galų gale paversdavo blogio imperija.