Žozefina

Napoleonas Bonapartas iškovojo daugybę šlovingų pergalių mūšio lauke, tačiau jo paties širdį užkariavo viena ypatinga moteris – Žozefina. Žymiausio visų laikų karvedžio ir Žozefinos meilės istorija apipinta legendomis ir iki šiol virpina jautriausias sielos stygas. Atsitiktinė jauno karininko ir šešeriais metais vyresnės Paryžiaus aukštuomenės salonų viliokės pažintis peraugo į aistringą romaną, pavertusį stačiokę kreolę pirmąja Prancūzijos imperatoriene.

Mari Žozefa Roza de Tašė gimė 1763 metais Prancūzijai priklausiusioje Martinikos saloje, nusigyvenusio plantacijos savininko šeimoje. Augdama laukinės gamtos apsuptyje, ji svajojo apie Paryžių, prabangius aukštuomenės salonus, galantiškus kavalierius ir karališkas pramogas. Kai tėvas savo šešiolikmetę dukterį ištekino už jauno kilmingo paryžiečio Aleksandro de Boharnė, atrodė, kad mergaitės svajonėms lemta išsipildyti.

Tačiau plevėsa Rozos vyras mieliau leido laiką su meilužėmis, o galiausiai išvis paliko šeimą likimo valiai. Prasidėjus Prancūzijos didžiajai revoliucijai jis tapo vienu iš jos vadų, bet jakobinų teroro metais neišvengė giljotinos. Roza irgi pateko į kalėjimą, tik per stebuklą liko gyva ir ištrūko į laisvę. Pasitelkusi savo egzotišką žavesį ir sumaniai manipuliuodama turtingų meilužių jausmais, ji Paryžiuje įkūrė būrimo saloną ir tapo tikra aukštuomenės žvaigžde. Vieno vakarėlio metu Roza patraukė netašyto, bet labai ambicingo karininko – korsikiečio Napoleono Bonaparto – dėmesį. Taip prasidėjo didžiojo karvedžio ir Žozefinos meilės istorija.

Debiutinis amerikietės Heather Webb romanas „Žozefina“ atskleidžia nepaprastą vienos moters gyvenimo kelionę, jos pastangas rasti amžiną meilę ir savo vietą vyrų valdomame pasaulyje. Bet ar tikrai toji vieta – Prancūzijos imperatoriaus sosto pašonėje?