Žvilgsnis į Gorgonę. Liudijimo literatūros aktualumas žmogaus teisių sampratai

Monografijoje siekiama į žmogaus teisių prigimties problematiką pažvelgti pasitelkiant naują prieigą – literatūrą. Tai, kaip suprantamas žmogiškumas, orus gyvenimas ar pamatiniai asmens poreikiai, ne tik atsispindi literatūros kūriniuose, bet ir yra jų formuojama. Ypač glaudžiai su žmogaus teisių klausimais susiję liudijimo literatūros tekstai, perteikiantys istorinių įvykių dalyvių patirtis – jų pastangas išgyventi persekiojimo, teroro, diskriminacijos ar įkalinimo sąlygomis ir kartu liudijantys už tuos, kurie žuvo. Šiais kūriniais keliami esminiai žmogaus teisių prigimties klausimai: ar žmogus gali netekti orumo? Ar orumas yra prigimtinė žmogaus vertė, ar veikiau tam tikrų socialinių praktikų palaikomas teisinis asmens statusas? 

Analizuojant Holokausto, Gulago ir sovietinių represijų literatūrai priskiriamus kūrinius, monografijoje siekiama atsakyti, ar literatūra gali padėti nuskaidrinti šiuolaikinį ginčą dėl žmogaus teisių prigimties ir praplėsti jų supratimą. Liudijimo literatūra išryškina įtampą tarp dviejų polių: viena vertus, ribinės asmenų patirtys totalitarinių režimų vykdytų represijų metu gali atrodyti kaip įrodymas, jog žmogaus prigimtis yra deterministinė, o kalbėjimas apie orumą ir žmogaus teises – tik tuščia retorika; kita vertus, net labiausiai orumą neigiančiomis sąlygomis orumas gali būti suvokiamas kaip vidinė asmens laikysena ir stipriai jį veikianti paskata.