Likimo spąstai

„Valentinos Zeitler istoriniams romanams būdinga didžiausia pagarba mūzai Klėjai, atida istoriniams faktams ir kartu jautrumas kuriant pagrindiniu veikėjų portretus. Romanas apie vienos žymiausių XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių asmenybių - valstybininko, mecenato, Biržų ir Dubingių kunigaikščio, Vilniaus vaivados, Lietuvos vyriausiojo etmono, evangeliko reformato Jonušo Radvilos (1612-1655) gyvenimų tai tik patvirtina. Sodrus, gausus kasdienybės detalių pasakojimas nukelia skaitytojų į lemtingus Lietuvai vadinamojo Tvano laikus. Autorė atgaivina sudėtingų XVII a. vidurio epochos veidų, netgi galima jausti ore tvyrančių tragizmo nuotaikų. Tačiau pasaulio galingiesiems priklausęs Radvila, kuriam likimas atseikėjo tikrai daug, romane nukeliamas nuo pjedestalo ir iškyla kaip abejojantis, ieškantis ir klystantis, turtingas ir mylintis, bet ne visuomet laimingas... žmogus. Kas jis - Jonušas Radvila buvo - didvyris ar išdavikas? Skaitytojas tiesioginio atsakymo į šį klausimų romane neras. Autorė palieka abejonę, kviečia mąstyti, vertinti ir suvokti pačiam skaitytojui.“

Profesorė, daktarė Raimonda Ragauskienė

Romano autorė apie save:

„Savo gyvenimo kelią galiu apibūdinti keliais sakiniais: Gimiau ir užaugau Lietuvoje.

Mokiausiu ir studijavau Ignalinoje, Maskvoje ir Berlyne.

Turiningiausias ir labiausiai įsimintinas buvo ilgametis darbas Užsienio reikalų ministerijoje ir Lietuvos Respublikos ambasadose Austrijoje, Vokietijoje, Ukrainoje ir Šveicarijoje.

Turiu puikią, visuomet mane palaikančią ir skatinančią nuolat tobulėti bei kurti, šeimą. Už tai esu nuoširdžiai dėkinga motinai Lionginai, vyrui Bodo ir dukrai Rūtai.

Būdama istorike ir dirbdama diplomatinėse Lietuvos atstovybėse Austrijoje, Vokietijoje, Ukrainoje ir Šveicarijoje, turėjau visas galimybes įgyti įdomią patirtį ir susipažinti su įvairiais žmonėmis. Smalsiai nagrinėjau šių šalių istoriją, glaudžius ir kartais visai netikėtus gyvenimo vingius, prieš šimtmečius tapusiais ryšių su Lietuva pagrindu. Visa tai padėjo gimti mano knygoms: iš Italijos atvykusi Bario kunigaikštystė Bona Sforca paliko gilius pėdsakus Lenkijos ir Lietuvos politikoje, ekonomikoje ir kultūroje (kn. „Karalienė Bona“), pirmąjį popieriaus malūną Lietuvoje prie Vilnelės pastatė šveicaras (kn. „Tužli pinigų galia“), paskutinius gyvenimo metus Šveicarijoje praleidęs Tadas Kosciuška iki galo liko ištikimas savo idealams (kn. „Laisvės sūnus Tadas Kosciuška“), ne kartą susikirtę Lietuvos ir Ukrainos keliai kalba apie mūsų bendrus siekius, kovas su turkais bei totoriais ir kartais gana sudėtingus santykius (kn. „Užmirštos nuodėmės“,

„Jonušas Radvila. Likimo spąstai“). Visose knygose stengiausi atskleisti ir pagrindinių veikėjų sudėtingus asmeninio gyvenimo vingius, draugystę, išdavystes, patirtas dvejones ir netektis, nesmerkti ir neteisinti pagrindinių skirtingų laikotarpių veikėjų, ieškojusių savojo teisingo kelio ir noriu paskatinti skaitytojus, pasikliaunant tuomet gyvenusių prisiminimais, istorikų išvadomis ir ...intuicija, padaryti savas išvadas.“