Maištinga ragana

Kristen Ciccarelli „Maištinga ragana“ – ilgai laukta „Purpurinės plaštakės“ dilogijos pabaiga. Pirmoji dalis – „Beširdis medžiotojas“ – tapo „The New York Times“, „Sunday Times“ ir „Indie“ bestseleriu.

„Maištingos raganos“ istorija pasižymi visais geriausiais romantinės fantastikos siužeto motyvais, o K. Ciccarelli juos išpildo tiesiog tobulai. Nuo priešų, tampančių mylimaisiais, iki suklastotų vedybų, priverstinio artumo ir meilės prakeiksmo. Bet dar geriau tai, kad visi šie linksmi romantiniai nuotykiai niekada nevyksta siužeto ar stiprių veikėjų sąskaita. Pasaulis natūraliai gilėja, kai aplankomos naujos vietos ir pasineriama į dar gilesnius istorijos bei mitologijos, raganystės klodus. Be to, tiek dinamiškas duetas šios istorijos centre, tiek kai kurie antraplaniai veikėjai (ir nauji, ir pažįstami veidai) atveria netikėtai jautrias asmenines siužeto linijas. 

RAGANA...

Runė Žiemūnė priversta slapstytis. Nuo tos dienos, kai jos mylimasis Kruvinosios sargybos kapitonas Gideonas Šarpė išdavė ją priešams, jos gyvybė atsidūrusi pavojuje. Tikėdamasi išgyventi, Runė privalo stoti išvien su klastingąja Kresida Kraujarože – moterimi, siekiančia atsikovoti Respubliką ir atnaujinti Raganų viešpatiją. Tačiau šiems tikslams pasiekti Kresidai reikalinga Runė.

RAGANŲ MEDŽIOTOJAS...

Gideonas įsitikinęs, kad Runė jam melavo. Negana to, dabar ji dar ir bjauriai jį išdavė, susidėdama su ragana, pavertusia jo gyvenimą tikru pragaru. Gideonas neleis raganoms sugriauti Respublikos ir sugrąžinti praeities košmarų. Norint išsaugoti šį naują pasaulį, dėl kurio jis taip sunkiai kovėsi, visos raganos turi būti sunaikintos, o pirmiausia – Runė Žiemūnė.

NEĮMANOMAS PASIRINKIMAS...

Kai Runė pateikia Gideonui pasiūlymą, kurio šis negali atsisakyti, jųdviejų keliai vėl susikerta. Ir kuo daugiau laiko jie praleidžia kartu, tuo labiau darosi aišku – jausmai, kuriuos Gideonas tikėjosi seniai palaidojęs, vis dar gyvi. Dabar jam teks pasirinkti vieną iš dviejų blogybių: paaukoti mylimą merginą, kad užkirstų negailestingai žudikei kelią į valdžią, arba stebėti, kaip pasaulis, dėl kurio šitiek kovėsi, sudega iki pelenų.