Meilė, kaip tikėjimas arba viltis, globaliam Placebo skelbiamam ir vykdomam pasauliui nebereikalinga.
Ar kada jautėtės svetimi šiame pasaulyje? Ar kartais neatrodo, kad Jūsų slapčiausių minčių klausomasi? Ar pagalvojate, kad gyvenate pagal kažkieno Kito sukurtą scenarijų? Ar Jūs naudojatės kompiuteriu, ar kompiuteris – Jumis? Ar perjungiate TV kanalą, kai rodoma reklama? Ar skaitote laikraščius? Ar reguliariai valotės dantis? Ar dažnai žiūrite į veidrodį? Ar sapnuojate košmarus? Ar vengiate piktų šunų? Ar mylite kates? Ar bandėte žudytis? Ar esate vyras? O gal – moteris? Ar visos jūsų meilės liūdnai baigiasi? Ar norite būti laimingi? Ar bijote mirties?
Jei bent į vieną klausimą atsakėte teigiamai, vienos unikaliausių lietuvių rašytojų Jurgos Ivanauskaitės romanas „Placebas“ – kaip tik Jums!
Pirmą kartą 2003 m. išleistas „Placebas“ – vėlyvojo, potibetinio, periodo kūrinys, savotiškas rašytojos grįžimas į Vilnių. Iki šių dienų septynios romano laidos išleistos bendru 26 500 egzempliorių tiražu, tad „Placebą“ galima drąsiai vadinti skaitytojų viena mėgstamiausių Jurgos Ivanauskaitės knygų. Šis romanas – įtaigus, sukrečiantis psichologinis, filosofinis, fantastinis kūrinys. Jame plėtojama intriguojanti būrėjos žūties istorija, su ironija ir sarkazmu gvildenami tam tikri neigiami Lietuvos dabarties reiškiniai, įtikinamai atskleidžiamos nuojautos apie pragaištingo šiandieninės visuomenės elgesio pasekmes – užgimstantį naująjį baugų Placebo pasaulį.
Kaip šiandien atrodo tas prieš 20 metų rašytojos sukurtas placebo, tikrovės pakaitalo, pasaulis? Kai ko greičiausiai nebėra. Kai ką galbūt jaučiame dar aštriau. Pati J. Ivanauskaitė yra sakiusi, kad „Placebe“ norėjo užfiksuoti lūžio laiką, kurį labai akivaizdžiai jautė sugrįžusi iš kelionių po Tibetą. Laiką, kai smarkiai keitėmės, ir dalykus, kurie stipriai jaudino rašytojos mintis. „Placebas“, kaip ir visa J. Ivanauskaitės kūryba, – tai kvietimas gyventi laisvą, tikrą, unikalų gyvenimą klausant savo širdies ir remiantis savo tiesa.
„Romanas patraukia savo kalbėjimo įtaigumu, ryškiais potėpiais tapoma atpažįstama socialine erdve, keliasluoksne romano intriga, Vilniaus – tokio, koks buvo prieš dvidešimt metų – paveikslu. Dabartiškumo punktyras čia persunktas fantastikos ir mistikos, o romane keliamiems klausimams rašytoja nepateikia lengvų atsakymų“, – pastebi rašytoja Akvilina Cicėnaitė.
JURGA IVANAUSKAITĖ (1961–2007) – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2005) už atvirumą pasauliui bei jo kultūrinei įvairovei knygoje „Tibeto mandala“ bei kintančių vertybių pojūtį romanuose įvertinta rašytoja, dailininkė, visuomenininkė, kovojusi už Tibeto laisvę, viena ryškiausių mūsų kultūros asmenybių, kurios knygos tampa svarbiu balsu skirtingų kartų skaitytojams.
1985 m. pasirodė pirmoji jos knyga – novelių rinkinys „Pakalnučių metai“. 1988 m. išėjo romanas „Mėnulio vaikai“, o 1989 m. – apsakymų rinkinys „Kaip užsiauginti baimę“. Vėliau J. Ivanauskaitė parašė dar keletą romanų: „Pragaro sodai“ (1992), „Ragana ir lietus“ (1993), „Agnijos magija“ (1995), „Sapnų nublokšti“ (2000), „Placebas“ (2003), „Miegančių drugelių tvirtovė“ (2005); taip pat pjeses: „Nežaiskime su mėnuliu“ (1987), „Karuselė“ (1989) ir knygas vaikams: 1991 m. pasirodė jos pačios iliustruota pasaka „Stebuklinga spanguolė“, o 2004 m. – „Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo“.
Patirtį ir įspūdžius, įgytus kelionėse po Rytus, Jurga Ivanauskaitė suguldė į itin vertinamas knygas: „Ištremtas Tibetas“ (Su jo Šventenybės XIV Dalai Lamos įžanga; 1996), „Kelionė į Šambalą“ (1997), „Prarasta Pažadėtoji žemė“ (1999), straipsnių ir esė rinkinys „Kelionių alchemija“ (2003) bei „Tibeto mandala“ (2004).
Jurgos Ivanauskaitė kūryba versta į anglų, latvių, estų, rusų, lenkų, kroatų, vengrų, gruzinų, ukrainiečių, prancūzų, vokiečių, švedų kalbas. Už nuopelnus Lietuvos Respublikai ji apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2006 metais ji sulaukė Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimo už kūrybinę veiklą.
