Susitiksime rugpjūtį

Žymiausias magiškojo realizmo literatūros kūrėjas Gabrielis García Márquezas romaną „Susitiksime rugpjūtį“ rašė iki gyvenimo pabaigos. Supratęs, kad nespės užbaigti šios istorijos, reikalavo knygą sunaikinti. Vis dėlto, praėjus dešimtmečiui po vieno skaitomiausių šių laikų rašytojų mirties, paskutinis Márquezo kūrinys išvydo dienos šviesą.

Kiekvieną rugpjūtį Ana Magdalena Bach keltu plaukia į salą aplankyti motinos kapo. Ji kasmet atlieka tą patį ritualą, apsistoja tame pačiame viešbutyje, bendrauja su tais pačiais žmonėmis. Ana Magdalena yra laimingai ištekėjusi ir neturi priežasties bėgti iš pasaulio, kurį susikūrė su vyru ir vaikais. Tačiau per vieną kelionę ji viešbučio bare išvydo vienišą vyriškį ir pasidavusi vėjavaikiškai pagundai praleido naktį jo glėbyje. Ta naktis pakeitė jos gyvenimą.

Nuo to laiko Ana Magdalena bent vieną kartą metuose tapdavo kitu žmogumi. Kelionės į salą, nenugalima pagunda, slapčiausi troškimai ir tyliai širdyje glūdinti baimė atskleidė moteriai užburiančio pasaulio užkulisius. Pasaulio, kuriame savo vietą buvo radusi ir Anos Magdalenos motina.

Romanas „Susitiksime rugpjūtį“ parašytas kerinčiu, tik Márquezui būdingu stiliumi. Nepailstamai stebinanti ir nuostabiai jausminga knyga – tai nebaigta giesmė apie gyvenimą, palaimos pergalę prieš nenumaldomą laiko tėkmę, apie moters geismą ir meilės paslaptis. 

Gabrielis García Márquezas (1927-2014) – žymiausias XX a. Lotynų Amerikos rašytojas, nepakartojamu pasakotojo talentu pavergęs milijonus skaitytojų. 1982 m. jis buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija, jo romanai „Šimtas metų vienatvės“, „Patriarcho ruduo“ ir „Meilė choleros metu“ laikomi ryškiausiais magiškojo realizmo kūriniais. 

„Nuo Dickenso laikų nė vienas rašytojas nebuvo taip skaitomas ir mylimas, kaip Gabrielis García Márquezas.“ Salmanas Rushdie