Apie gyvulius ir žmones

Edgaras Vilsonas pažvelgia galvijui į akis, ima jį glostyti. Ant kaktos nubrėžia kryžiaus ženklą ir staigiu, tiksliu kūjo mostu apsvaigina. Tai daro diena iš dienos. Jis tiki, kad karves nuraminti svarbu, ypač dabar, kai jos tokios neramios.

Pastaruoju metu jos nustojo ganytis pasisukusios į šiaurę – Vilsonas žino, jog tai blogas ženklas. Po kurio laiko dalis galvijų dingsta kaip į vandenį. Skerdyklos savininkas išvykęs, tad grupelė darbininkų – romusis apsvaigintojas, bet ką ardyti gyvenime mėgstantis ketvirčiuotojas ir lengvai kvaištelėjęs skerdyklos prižiūrėtojas, – nusprendžia mįsles aiškintis patys. Tai, kas iš pažiūros atrodė kaip vagystė, pasirodo besą kažkas daug tamsiau ir mįslingiau. 

„Apie gyvulius ir žmones“ – skvarbus, šiurpus romanas apie kasdienį žiaurumą ir netiesiogines jo pasekmes aplinkai, apie svarbius žmogaus, gyvūno ir gamtos ryšius. Brazilų rašytoja Ana Paula Maia taupiu, nedramatizuojančiu stiliumi praveria dažnai iš minčių išstumiamos industrijos vidurius, suteikia balsą jos juodadarbiams. Tai sunki, tiesmuka ir stipri knyga, nelyg smūgis kūju tiesiai į kaktą.