Atsiminimai, vizijos, apmąstymai

„Ir mūsų siela, ir kūnas sudaryti iš atskirų elementų,kurie egzistavo jau mūsų protėviuose. Tai, kas „nauja“individualioje sieloje, tėra be galo įvairi senųjų sudedamųjų elementų rekombinacija. Todėl ir kūnas, ir siela turi istorinį charakterį ir neranda sau tinkamos vietos jokiuose naujuose, ką tik atsiradusiuose dalykuose. Kitaip tariant, mūsų paveldėti bruožai ne visai jaukiai jaučiasi tokiose situacijose. Mes dar toli gražu neatsikratėme viduramžių, antikos ir primityvumo ... Tačiau išsiveržę iš savo praeities paprastai ją sunaikiname ... Kaip tik šis ryšio su praeitimi praradimas, neturėjimas šaknų sukėlė ... tokį skubėjimą, kad gyvenama daugiau ateitimi ir jos chimeriškais aukso amžiaus pažadais negu dabartimi, kurios mūsų evoliucijos istorinis pagrindas dar nespėjo pasivyti ...

Gyvename ne tuo, ką turime, o tuo, kas mums žadama, ne šiandienos šviesoje, bet ateities tamsoje ... “

C. G. Jung