Aušvico lopšinė

Garsaus ispanų kilmės rašytojo Mario Escobar knyga „Aušvico lopšinė“ – tai tikra istorija apie žmonių pasiaukojimą, drąsą, gerumą baisiuoju Holokausto laikotarpiu. 

Istorijos siužetas vaizduoja liūdnai pagarsėjusią Birkenau romų stovyklą Aušvice, į kurią pagrindinė knygos veikėja Helena Haneman patenka dėl to, jog yra ištekėjusi už romų kilmės vyro. Tiesa, prieš sužinant, kad jos vyras ir vaikai suimami, moteris galėjo atsisakyti keliauti į Aušvicą, kadangi buvo tikra vokietė, tačiau ji nieku gyvu nesutiko palikti savo vaikų ir taip amžiams save susiejo su šeima ir su romų tauta. Visgi atvykusi į Aušvicą ji buvo pastebėta siaubingus eksperimentus vykdžiusio daktaro Jozefo Mengelės, kuris ją paskiria vadovauti Romų darželiui. Taip ji tampa vienintele siaubą išgyvenusių vaikų atrama. 

„Aušvico lopšinė“ – istorija apie moters dvasios didybę, apie pasiaukojamą meilę ir ištikimybę. Apie šviesos spindulį, nušvietusį vieną tamsiausių ir mažiausiai žinomų Holokausto istorijos puslapių.