Dangaus akys

Britų rašytojas D. Almondas įvertintas vaikų literatūros „nobeliu“ – Hanso Christiano Anderseno apdovanojimu. Jo metaforiškoje knygoje „Dangaus akys“ susipina globos namų kasdienybė, magiškasis realizmas, humoras ir įtempti nuotykiai. Vaikų draugystė ir nuotykių troškimas atveria nematomus ryšius tarp tikrovės ir vaizduotės, šio ir kito pasaulio. Vieną penktadienį Erina, Sausis ir Peliukas išplaukė plaustu iš „Baltųjų vartų“. Tai galėjo būti eilinis pabėgimas, juolab kad nukeliavo jie visai netoli... Bet riba tarp kasdienybės ir mistikos kartais būna vos įžiūrima. Apleistoje spaustuvėje trys draugai suras mergaitę su plėvėmis tarpupirščiuose ir ją sergstintį senolį. Ką jis slepia savo archyvuose? Ko jis ieško smardžiuose purvynuose? Kaip iš čia ištrūkti, o gal verčiau – pasilikti? Net klampiausiose pelkėse, tokiose juodose kaip Juodieji Sąnašynai, galima sudėlioti savo gyvenimo istoriją. Gal ne visai tikrą, gal truputį pramanytą, bet svarbu, kad laimingų laimingiausią.