Darbai ir dienos

Tai – VIII a. pr. m. e. graikų rašytojo epinė poema, kuri iš dalies yra almanachas, iš dalies žemės ūkio traktatas ir iš dalies pamokslas. „Darbai ir dienos“ skirta autoriaus broliui Persui, kuris gudrumu ir kyšininkavimu užsitikrino pernelyg didelę jų palikimo dalį ir panašiu būdu siekia įgyti dar vieną pranašumą.

Bandydamas jį atkalbėti nuo tokių veiksmų, Hesiodas pirmoje poemos dalyje pasakoja 2 mitus, iliustruojančius sąžiningo ir sunkaus darbo būtinybę gyvenime. Vienas jų perima ir tęsia istoriją apie Pandorą, kuri iš smalsumo atidarė skrynią, o kitas seka žmonijos nuosmukį nuo Aukso amžiaus laikų. Prieš amžininkų žiaurumą ir neteisybę Hesiodas patvirtina savo nepalaužiamą tikėjimą teisingumo galia.

Ta Hesiodo žinutės dalis, kurioje aukštinamas teisingumas ir smerkiama puikybė, skirta jo bendruomenės vadovams, kurie linkę padėti Persui. Hesiodas taip pat tiesiogiai kreipiasi į brolį, ragindamas jį atsisakyti savo planų ir nuo šiol pragyvenimo šaltinį užsitikrinti įtemptu bei atkakliu darbu. Sunkus darbas, pasak Hesiodo, yra vienintelis kelias į gerovę ir išskirtinumą. Hesiodo plėtojama gyvenimo samprata sąmoningai prieštarauja didingesniems Homero herojinio epo idealams.

Hesiodas - senovės graikų poetas, veikęs maždaug 750-650 m. pr. m. e., maždaug tuo pačiu metu kaip ir Homeras. Jis paprastai laikomas pirmuoju Vakarų tradicijoje rašytiniu poetu. Antikos autoriai Hesiodui ir Homerui priskiria graikų religinių papročių įtvirtinimą. Šiuolaikiniai mokslininkai Hesiodą mini kaip pagrindinį šaltinį apie graikų mitologiją, žemdirbystės metodus, ankstyvąją ekonominę mintį, archajinę graikų astronomiją ir senovės laiko skaičiavimą.