Gaono kodas

Breaking news: gimė naujas rašytojas Rytis Sabas.

Vilnietis komunikacijos profesionalas, daug keliavęs po pasaulį, aplankęs karštuosius taškus Irake, Afganistane, Kosove ir Bosnijoje. Dirbęs tarptautinių naujienų žurnalistu. Lietuvos komunikacijos asociacijos tarybos narys. 
Jo aistra – istorija, kurios aidus galima girdėti šiandien.

Pradėjęs skaityti „Gaono kodą“, negali nuo jo atsiplėšti tol, kol rašytojo ranka neatveda iki paskutinės eilutės.
Tai – ne vienintelis romano privalumas. Kvapą gniaužiantis trileris, kuriame emigranto Pauliaus Meko – Polo Vilemseno – ir jo artimųjų gyvenimas pinasi su „Mosado“, FSB ir GRU bei Lietuvos žvalgybų ir kelių valstybių mafijozų kova dėl Vilniaus žydų išminčiaus Gaono palikto raštelio su neįtikėtinos galios kodu, turi dar ir neįtikėtiną istorinį foną.
„Gaono kodo“ pasakojimo epicentras – Ukmergės rajono Želvos miestelis, iš kurio kilęs Nobelio premijos laureatas Aaronas Klugas; jame gyveno ir Gaono brolis. Nė sekundei neišleisdamas iš akių romano veiksmo, pakeliui autorius skaitytoją supažindina su Lietuvoje menkai žinomais ar net  nežinomais, bet pasaulyje išgarsėjusiais mūsų tėvynainiais. 
Nobelistas Klugas, šokėja Musia Daiches iš Vilniaus, Brazilijos multimilijonieriumi tapęs Klabinas iš Želvos, žurnalistė Bracha Habas iš Alytaus, 1831 m. sukilėlis bajoras Šemeta, kūręs Belgijos kariuomenę. 
Antras knygos planas daugybei lietuvių rašytojų vis dar pakiša koją. Rytis, priešingai, veiksmo foną tapo meistriškai.

Tokio lengvo romano apie sunkią mūsų praeitį neturėjom. Jo reikėjo. Turim.