Hanija, šviesos riterė

Šviesos Riteris niekada nesustoja. Šviesos Riteris niekada nepasiduoda, net ir tada, kai jį sukausto baimė, net ir tada, kai jaučiasi nugalėtas ar apimtas nevilties. Šviesos Riteris niekada nepasiduoda. Jis tęsia kovą ir kovoja iki galo, ir tol, kol Šviesos Riteris gyvas, tol, kol gyvas nors vienas teisuolis, pasaulis bus išgelbėtas.

Visi karalystės burtininkai audringą naktį danguje išskaitė šiurpią pranašystę: gims Tamsos Valdovo įpėdinis, pražudysiantis pasaulį. Kad pasaulis išliktų, vaikas turi būti surastas ir sunaikintas. Tačiau kiekvienas riteris žino: jei kas nuskriaus nekaltą vaiką, kad ir kokia jo prigimtis, pasaulis bus pasmerktas tą pačią akimirką.

O ką daryti, jei esi karalystės princesė, išauklėta pagal visus riterystės principus, o tas nelemtas prakeiktas vaikas yra... tavo pačios duktė?

Hanija jau vos gimusi žinojo, kad yra ne šiaip mergaitė, o paties Tamsos Valdovo duktė. Ji nuo pat kūdikystės pilna pykčio ir paniekos, matydama, kad yra kitokia nei kiti žmonės. Karalystės burtininkai jau buvo išpranašavę nelemto vaiko gimimą, o visi gyventojai seniai įspėti, kad Tamsos Valdovo įpėdinis privalo būti sunaikintas. Tačiau Hanijos motina Haksena, tikra riterė širdyje, žino, kad nužudžius vaiką, net jei jis ir paties blogio įsikūnijimo įpėdinis, pasaulis bus pasmerktas visiems laikams. Taigi Haksena pasiryžta skirti savo gyvenimą Hanijai saugoti, auklėti ir parodyti jai, kad galbūt pasaulis gali būti gražus ir vertas gyventi.

Italų rašytoja Silvana De Mari (g. 1953 m.), Lietuvos skaitytojų pamėgta už maginės fantastikos knygas „Paskutinis elfas“, „Paskutinis orkas“ ir „Paskutiniai užkeikimai“, nesiima lengvų temų. Jai rūpi pasaulio neteisybė, vieniši, nesuprasti vaikai ir sunkūs sprendimai, kai atrodo, kad nuolat tenka rinktis iš dviejų blogybių. Silvana De Mari savo nuotykių pilnomis ir tuo pačiu itin poetiškomis knygomis perduoda Šviesos riterio išmintį: „Priremtas prie sienos, priverstas rinktis vieną iš dviejų kelių, vedančių į pralaimėjimą, atrask sau trečiąjį kelią“.