Į organizmus orientuota ontologija

Knygoje „Į organizmus orientuota ontologija“ siūlomas naujas ir aktualus ontologijos persvarstymas bei teigiama, kad šiuolaikinei filosofijai būtina atsižvelgti į organizmams būdingas savybes – procesualumą, daugialypumą ir potencialumą.

Aptardama įvairius Gilbert'o Simondono, Raymond'o Ruyer, Gilles'io Deleuze'o ir Félixo Guattari filosofinių teorijų aspektus, taip pat tyrinėdama šiuolaikinių mąstytojų – Catherine Malabou, Bernardo Stieglerio, Bruno Latouro ir Donnos J. Haraway – darbus, knygos autorė Audronė Žukauskaitė teigia, kad šios teorinės gijos atveria „organines filosofavimo sąlygas“, tad gali buti apibendrinamos kaip į organizmus orientuota ontologija.

Knygoje „Į organizmus orientuota ontologija“ daroma prielaida, kad gyvų būtybių gebėjimas savarankiškai organizuotis, nuolat kūrybiškai keistis ir įimti atsitiktinumus gali būti apibendrintas kaip teorinis modelis, kuris nusako tiek paties proto funkcionavimą, tiek jo galimybes priešintis biopolitinei galiai ir kontrolei antropoceno epochoje.

***

„Tai nepaprasta knyga. Žukauskaitė, apibendrindama įvairių šiuolaikinių mąstytojų – Simondono, Ruyer, Canguilhemo, Deleuze'o ir Guattari, Malabou, Stieglerio, Latouro ir Haraway – darbus, sukuria į organizmus orientuotą ontologiją, kuri tyrinėja ne tik kūną, bet ir daug giliau – daugialypius individuacijos procesus, sudarančius kūną. Žukauskaitė nutiesia kelią į ateities filosofiją, juo mes visi galime tik sekti.“

Daniel W. Smith, Purdue universitetas

„Tai originalus ir novatoriškas tyrimas, praplečiantis šiuolaikinę gyvybės ir biologijos filosofiją. Apibrėždama naują gyvybės ontologijos šaką kaip į organizmus orientuotą ontologiją, Audronė Žukauskaitė pasiūlo svarbius [teorinius] žingsnius siekiant atsakyti į jau klasikiniu tapusį klausimą, kokiomis formomis turėtų vystytis biopolitika.“

James Williams, Deakin universiteto filosofijos garbės profesorius

„Audronės Žukauskaitės užmanymas pasižymi įspūdinga ambicija – persvarstyti šiuolaikines gyvybės filosofijos nuostatas ir jose atrasti tokius momentus, kurie suteikia galimybę sukurti naują – jungiančią ir kokybinių naujovių įnešančią – sampratą, kurios centre atsiduria organizmo matmuo. Pažymėtina, kad čia organizmo konceptas apima procesualumo, daugialypumo ir potencialumo principus, kartu įgalindamas nubrėžti nežmogiškosios arba daugiau nei žmogiškosios ontologijos gaires. Šis drąsus mąstymo žingsnis laikytinas didžiausia knygos sėkme. Žukauskaitė ne tik reikšmingai įsitraukia į šiandienos polemikų lauką, bet ir jame išryškina savitą balsą, kuriame filosofinės nuostatos susipina su svaria praktine laikysena.“

Kristupas Sabolius, Vilniaus universitetas