Ir tada jie išplaukė

Kas toliau? Parsiveš ją namo? Mažiausiai norėjo, kad kas nors svetimas užimtų nors ir menkiausią dalį jo namų erdvės. Seniai gyveno vienas ir dalintis jau buvo atpratęs.

Asta Jolanta Miškinytė – romanų „Bitlas, Ana Orka ir aš", „Kasios K. asmeninis gyvenimas" bei radijo pjesės „Mama, aš tave myliu" autorė. Jos kūrybos ypatumas – dėmesys paprastų žmonių likimams, pasakojimo aistra ir atvirumas. Anot skaitytojų, tai knygos apie tikrą, nenudailintą šiandieną, painius santykius šeimose, skausmą, tačiau visada įžiebiančios kitokio gyvenimo viltį. Jose  nesunku atpažinti savo aplinką, o gal net patį save.

Naujas A. J. Miškinytės romanas „Ir tada jie išplaukė" – užsimezgusios meilės, atgimstančių jausmų istorija. Pagrindiniai veikėjai – Vyras ir Moteris. Jie neturi vardų. Pasak autorės, „Pavadinkit juos kaip norit, nes tai gali būti bet kuris iš jūsų...“ Vyro ir moters likimai, statusas visuomenėje skirtingi, bet užgesę gyvenimai vienija juos. Beviltiškoje padėtyje atsidūrusi moteris, kurios respektabilus gyvenimas (ji mero žmona) tampa nebepakeliamas, ir gyvenimo vėtytas ir mėtytas karo veiksmų dalyvis, nebesitikintis iš gyvenimo visiškai nieko. Jų praeities istorijos skleidžiasi iš lėto gimstančių, dar nepatirtų jausmų fone. Kaip ir kada jie priims esminį sprendimą? Ir kokią kainą teks mokėti už prisikėlimą?

„Tai istorija apie meilę, kurios niekas nesitikėjo. Apie drąsą palikti įprastą krantą. Apie savo žmogiškosios vertės suvokimą ir apsimetinėjimo beprasmybę. Linkiu ryžto išplaukti, jei saugiame uoste nesi laimingas. Tai istorija apie baimės keistis nugalėjimą", – sako autorė.