Kapitalas II t.

Karlas Marxas (1818–1883) – vienas žymiausių XIX amžiaus filosofų, socialinės istorijos ir ekonominių santykių tyrinėtojų ir didžiausias tuometinės kapitalizmo ekonominės bei socialinės sistemos kritikas.

Visą Kapitalo veikalą sudaro trys tomai, nors dažnai prie jų priskiriamas ir 4-asis. Kapitalas buvo rašomas aštuoniolika metų. 1865-aisiais rankraštis buvo užbaigtas, o 1867-aisiais – išleistas. 1885 m., jau po K. Markso mirties, F. Engelsas išleido 2-ąjį tomą, 1894 m. – ir 3-iąjį. Vadinamąjį 4-ąjį tomą (Pridėtinės vertės teorijos) iš K. Markso rankraščių sudėliojo Karlas Kautskis ir atskiromis dalimis paskelbė 1905–1910 metais.
Aprašydamas žymiausius pasaulio ekonomikos mąstytojus R. Heilbroneris skyrių apie Karlą Marxą pavadino Nepermaldaujama Karlo Marxo sistema. Išties garsiojo kapitalizmo kritiko užsidegimas pažinti tiek kančių sukeliančią ekonominę sistemą, veikusią XIX a. viduryje, atskleisti objektyvųjį jos mechanizmą ir išsprogdinti tą pragarišką pelno didinimo mašiną nuvedė labai toli, labai giliai ir... gerokai į šalį nuo problemos sprendimo. K. Marxas tapo savojo metodo suabsoliutinimo auka, tačiau jo pastangos kritiškai analizuoti kapitalizmą kaip sistemą labai daug prisidėjo prie socialinių mokslų plėtros. Todėl daugeliui kritiškai mąstyti linkusių žmonių Marxo pastangos, argumentai, pavyzdžiai ir išvados, lygiai kaip ir jo klaidos bei tiesmukų jo sekėjų praktinių pastangų krachas bus, be abejo, turtingas inspiracijos ir minties įtempimo šaltinis.