Karo laiškai, 1 dalis

„Karo laiškai“ – naujas Tomo Kačerausko romanas, kuriame vaizduojamas LDK karas su Maskva XVII a. viduryje. Romane persipina herojaus meilės istorija su mūšių aprašymais, mitologiniais pasakojimais ir nuorodomis į antikinę karų istoriją. Knygoje yra piešinių ir žemėlapių.

„Knygos apie karą idėja kilo prieš 15 metų. Iš pradžių ketinau parašyti alegorinį romaną be konkrečių nuorodų. Vėliau pamaniau, kad mūsų istorija kupina šios skaudžios patirties. Taip atsigręžiau į dramatišką XVII a. „tvano“ laikotarpį, kai LDK kariavo tiek su Maskvos kunigaikštyste, tiek su Švedijos karalyste. Ilgus metus rinkau ir skaičiau istorinius šaltinius įvairiomis kalbomis (lenkų, rusų, gudų, ukrainiečių). Brandinant sumanymą lūžis įvyko, kai važinėjau dviračiu palei Nerį, darančią kilpą. Taip atsidūriau Upės dvare.“

Tomas Kačerauskas, autorius

„Naujas Tomo Kačerausko romanas vaizduoja įdomų ir svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį, apie kurį žinome nedaug – XVII amžiaus kovas su Maskva, tada jau variusia imperialistinę politiką mūsiškiame Europos pakraštyje. Bet tai ne tik istorinė knyga. Drauge tai literatūrinis žaidimas, įnoringai panaudojąs tiek tautosakos, tiek senovinių diplomatinių raštų medžiagą.“

Tomas Venclova, poetas, literatūrologas, istorikas

„Tomo Kačerausko daugiabalsis romanas „Karo laiškai“ skaitytoją nukels į 1655-uosius, laikotarpį, kai valstybę priešai užplūdo lyg biblijinis tvanas, kai atrodė, kad viskas prarasta. Taip atrodė, bet nebuvo. Tikras stebuklas, kad buvo surasta jėgų atsilaikyti ir išvyti priešus. Tai labai svarbus ir herojiškas laikotarpis, apie kurį mes dar mažai žinome.“

Virginijus Savukynas, žurnalistas, televizijos ir radijo laidų vedėjas, kultūros antropologas

„Šį opus, kurį pavadinčiau magnus, daro įspūdį daugeliu požiūrių. Pirmiausia, tai opus militare, kurį įmanu suvokti ir kaip tam tikrą kūrybinę-kovinę užduotį, o šiandien tai savaime siejasi su geopolitine situacija. Vieną agoniškiausių mūsų istorijos laikotarpių autorius paverčia gyvu, įtraukiančiu vyksmu, kuriame istorinė faktografija ir autentiška egodokumentika persidengia su beletristine išmone ir folklorine mitologija, mūšių aprašymai – su užkulisine atmosfera ir filosofinėmis refleksijomis, skvarbi analizė – su anekdotiniais inkliuzais.“

Marijus Šidlauskas, literatūrologas

„Tomo Kačerausko istorinis romanas tikrai įdomus ir vertas dėmesio, nes jis – metaliteratūrinis, postmoderniai reflektuojantis istoriją, istorinį pasakojimą, filosofiją, kalbą ir kūrinio gimimą. Romano metaliteratūrinis lygmuo liudija, kad autorius kūrybiškai įtraukia skaitytoją į teksto rašymo, skaitymo, suvokimo procesus. Kūriniui būdingas intertekstualumas, stilių ir žanrų gausa, įvairios stilizacijos rūšys.“

Nerijus Brazauskas, literatūrologas