Nugenėta pušis

Nerija Putinaitė – viena drąsiausių ir produktyviausių Lietuvos kultūros tyrėjų ir kritikių. Jos knygos „Šiaurės Atėnų tremtiniai“ (2004), „Nenutrūkusi styga “(2007) ir „Trys lietuviškosios Europos“ (2014) jau tapo lietuvių tautinės tapatybės ir sovietmečio kultūrinių padarinių tyrimų klasika. Šioje knygoje autorė analizuoja sovietinėje Lietuvoje vykdytą ateizavimo politiką. Ji dėmesį telkia į „švelnųjį“ ateizacijos politikos pavidalą ir aprašo, kaip valdžia ieškojo tokių ateizavimo priemonių, kurios ne atstumtų visuomenę, o ją paskatintų bendradarbiauti. Knygoje tiriami atskiri buvusių kunigų viešo tikėjimo atsisakymo atvejai, nagrinėjamas 7-ajame dešimtmetyje ir vėliau reiškęsis skaitytojų pasakojamų „ateistinių autobiografijų“ reiškinys. Taip pat kalbama apie tokias kurtas ateizavimo priemones kaip nereliginiai pakaitalai asmeniškai svarbiems religiniams ritualams ar nereliginė moralė. Autorė teigia, kad vietinė lietuviškoji sovietinė valdžia šiame politikos lauke veikė gana savarankiškai Maskvos atžvilgiu. Jos ateizavimo politikos tikslas nebuvo įdiegti marksistinę-lenininę ateistinę pasaulėžiūrą ir moksliškai demaskuoti religiją kaip „prietarus“. Priemonės buvo nukreiptos atitraukti visuomenę nuo Katalikų Bažnyčios, kurią valdžia suvokė kaip politinį priešą, įtakingą jėgą, gebančią telkti ir organizuoti žmones.