Yra pasakų, kurios lydi visą gyvenimą. Tokios ir Astridos Lindgren pasakos, mums jau pažįstamos iš anksčiau išleistų jos pasakų rinkinių „Nykštukas Nilsas Karlsonas“ ir „Papieviai“, kurie dabar leidžiami viena knyga. Joje perskaitysite apie nykštuką Nilsą, kuris gyveno mažame kambarėlyje po grindimis, ir apie poną Lelijinį, kuris atskrisdavo iš Sutemų šalies, ir apie Peterį ir Petrą, du mažyčius, mažyčius vaikiukus, didumo sulig lėle, kurie gyveno Vazos parke urvelyje po egle, o naktimis, kai žmonės sumigdavo, – šokdavo ant ledo... Ir apie Matiją su Ana iš Papievių, broliuką ir sesutę, kurie liko vienut vienutėliai pasaulyje, ir apie bebaimį junkerį Nilsą iš Ekos, pasiryžusį išgelbėti karaliui gyvybę, ir dar apie daug daug įdomių, drąsių, juokingų, kartais liūdnų vaikų.
Kurdama pasakas, Astrida Lindgren tarsi norėjo pasakyti, kad įprastoje kasdienėje aplinkoje, kurią nuolat matome, yra dar ir kitas pasaulis – šviesus, spindintis, paslaptingas.
