Vaga.lt puslapyje yra naudojami trys pagrindiniai slapukų tipai.
Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu. Slapukų politika.
elakcija -30%
Paskui orus jų klystkeliais

Paskui orus jų klystkeliais

Internetu:
11,13€
Sena kaina:
15,90€
Sutaupote:
4,77€

Apie

Kodėl sinoptikai, prognozuodami rytdienos orą, ir vėl apsiriko? Meteorologė Audronė Galvonaitė šio klausimo sulaukė daugybę kartų. „Nemanykite, kad kuris džiaugiasi, jei jo prognozė nepasitvirtino. Tikrai ne. Sinoptikui tai tikras galvos skausmas....
Leidykla: Alma littera

Informacija

  • Metai 2021
  • Viršelis Kietas
  • Puslapiai 248
  • ISBN 9786090145142

Knygos „Paskui orus jų klystkeliais“ aprašymas

Kodėl sinoptikai, prognozuodami rytdienos orą, ir vėl apsiriko? Meteorologė Audronė Galvonaitė šio klausimo sulaukė daugybę kartų. „Nemanykite, kad kuris džiaugiasi, jei jo prognozė nepasitvirtino. Tikrai ne. Sinoptikui tai tikras galvos skausmas. Dabar dėl vykstančios klimato kaitos jau net ne galvos skausmas, o auglys“, – pastebi A. Galvonaitė. Tai, ko ji mokėsi studijų metais, kas, kaip pati sako, buvo įkalta į galvą, nebeatitinka tikrovės. Arktyje dabar vasarą temperatūra aukštesnė nei Lietuvoje, o atogrąžose staiga iškrinta sniegas ar įvyksta dar kas nors netikėto. „Ir keičiasi visa cirkuliacija, kurios mokeisi, kurios dėsnius žinojai. Niekas nebeatitinka. Tavo lig šiol susidarytas vaizdas, kaip viskas turėtų vykti, persitvarkyti oro masės, žlunga. Turi iš naujo analizuoti, ieškoti priežasčių, nulėmusių pasikeitimus“, – pasakoja mokslininkė. 


Kita vertus, orą gali pakeisti ir žmogelis, kuriam šovė į galvą padegti pievą. Kaip tai vyksta ir ar pačiam galima pasigaminti ne tik debesų, bet ir škvalą?

Fizinių mokslų daktarė A. Galvonaitė paprastai, aiškiai ir su daugybe pavyzdžių pasakoja apie meteorologiją, orus ir klimatą, bendrąją atmosferos cirkuliaciją, debesis, vėjus, škvalus, viesulus, uraganus, pavojingus meteorologinius reiškinius, orų kaprizus ir siurprizus, orų ir klimato įtaką žmonių sveikatai.


Kodėl Lietuva, kuri dėl savo klimato galėjo būti vadinama Dievo užančiu, dabar tokia nebėra? Ar vis dar galima lietaus vandeniu plauti plaukus? Kodėl nėra uragano lietuvišku vardu? Kokie rekordinio dydžio krušos gabalai yra iškritę Lietuvoje? Ar Lietuvoje būna miražų? Kaip stebint žuvėdras pajūryje galima nuspėti orus? Kokiame Lietuvos kurorte netinka ilsėtis sergant širdies ir kraujagyslių ligomis? 

Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite žinomiausios Lietuvos meteorologės Audronės Galvonaitės knygoje!


O kartą Druskininkuose net lijo moteriškėmis. Pasirodo, moterys namuose pietavo. Viesulas pro atvirą langą jas ištraukė su visais indais ir nusinešė. Įvykio liudininkas prisiminė: „Išėjau į kiemą, žiūriu – moteriškės skrenda. Pirmiausia įsižiūrėjau, ar ne ant šluotų.“ 


Audronė Galvonaitė – geografė, meteorologė, fizinių mokslų daktarė, Vilniaus universitete apsigynusi disertaciją „Meteorologinių faktorių įtaka atmosferos užterštumui Lietuvoje“. Jos mokslinių interesų sritis – atmosferos fizika (klimatologija). Tačiau A. Galvonaitę žino, gerbia, į jos žodžius įsiklauso ne tik mokslininkai, bet ir tūkstančiai žmonių, gyvenančių įvairiose Lietuvos vietovėse, ir tikrai ne vien didžiuosiuose miestuose. 

Ne vieną dešimtmetį A. Galvonaitė meteorologines žinias populiarina per radiją, televiziją, spaudą, išėjusi į pensiją surengė dešimtis paskaitų įvairaus dydžio ir amžiaus bendruomenėms. Ši knyga – taip pat duoklė plačiajam skaitytojui.

Rašyti komentarą

    Prastai   Gerai