Persekiotojas

Kai šviesos uždegtos, persekiotojas mato tave iš lauko. Kai šviesos užgęsta, nematai persekiotojo, kuris jau viduje. Užrakinkite duris ir užtraukite užuolaidas – trilerių meistras Larsas Kepleris grįžta su nauju šedevru. Penktoji knyga apie komisarą Joną Liną pagerino visus populiarumo rekordus ir pelnė geriausiai parduodamos metų knygos titulą. Policija gauna trumpą filmuką. Žmogus su kamera iš sodo slapta filmuoja moterį už lango. Kitą dieną ji randama žiauriai subadyta peiliu. Policija gauna antrą filmuką, bet nustatyti, kokia moteris nufilmuota jame, kol neįvyko nelaimė, nėra jokių galimybių. Aišku tik, kad veikia serijinis žudikas. Nelaimingos nužudytosios moters vyrą taip sukrečia žmogžudystė, kad jis ištiktas šoko sutvarko visus namus ir paguldo žmoną į lovą. Galbūt jis rado ką nors labai svarbaus, bet nelaimėlio būklė kliudo policijai jį apklausti. Pagelbėti kviečiamas talentingas psichiatras ir hipnotizuotojas Erikas Marija Barkas, tačiau tai, ką vyras papasakoja, verčia gydytoją meluoti policijai… Persekiotojas – nepaprastai įtraukianti knyga. Pasak Larso Keplerio (o tiksliau, Alexanderio ir Alexandros Ahndorilų dueto), detektyvinis romanas pavykęs tik tada, kai jis skaitytojui sukelia atjautą. Atjautą ne tik aukoms ir tyrėjams, bet ir kitiems personažams. Jei emocinio prieraišumo lygmuo lemia kūrinio kokybę, tai Persekiotojas yra puikus gero detektyvo pavyzdys. Tik nepatartume jo skaityti, jei esate vieni namuose su didžiuliais langais be užuolaidų kur nors tyrlaukiuose...