Revizorius

Nikolajaus Gogolio pjesė „Revizorius", vaizduojanti nuodėmėse ir ydose skęstančio provincijos miestuko sukrėtimą, tradiciškai laikoma pirmąja realistine rusų satyra.

Pagrindinis herojus, jaunas plevėsa Chlestakovas, grįždamas iš Peterburgo į tėvų dvarelį, užtrunka miestelio viešbutyje, nes neturi pinigų atsiskaityti su savininku. Per klaidą ar greičiau dėl neįtikėtinos valdininkų vaizduotės jis palaikomas revizoriumi, kuris turi pasirodyti mieste incognito. Būdamas naivus ir lengvabūdis, Chlestakovas nuoširdžiai patiki, kad yra visų mylimas, apsigyvena miesto galvos namuose, tikėdamas, kad skolinasi pinigų, susirenka iš valdininkų kyšius, pasijutęs salonų liūtu, apsuka galvą namų šeimininkei ir jos dukteriai, pasiperša, susižada ir, paklusdamas įžvalgiam tarnui, laiku spėja iškeliauti. Tuomet pasirodo tikrasis revizorius, ir komedija virsta tragedija.

Gogolis kaip tikras satyros meistras sužavi skaitytojus absurdišku humoru – šis netikras revizorius pasinaudojo valdžios vadovų kvailumu, juos apvogė ir leido sau naudotis visomis norimomis paslaugomis. Gogolis labai linksmoje aplinkoje pabrėžia, kaip valdytojai ir valdžios institucijų vadovai domisi tik savo asmeniniais interesais.

Įdomu tai, kad „Revizoriaus" idėją Gogoliui pametėjo Aleksandras Puškinas. Autorius šiek tiek pakoregavo tikrąją istoriją, bet tai puikiam scenaristui gavosi tik geriau!