Alice B. Toklas autobiografija

„Genijai ateidavo ir kalbėdavosi su Gertruda Stein, o žmonos bendraudavo su manimi.“

1903-iaisiais amerikietė Gertruda Stein persikrausto į Paryžių. Vaikšto po parodas, perka keistus jaunų menininkų kūrinius – Paulio Cezanne’o, Henri Mattise’o, Pablo Picasso. Į vakarėlius jos namuose renkasi modernizmo ikonomis netrukus tapsiantys tapytojai, rašytojai, teatro žmonės.

Šis kūrinys – literatūrinis pokštas. Stein savo gyvenimo partnerės Alice B. Toklas lūpomis kalba apie save ir tuos, kurie ją įkvėpė. Tiesa, čia aprašytieji tekstą kritikavo: Henri Matisse’ą papiktino tai, kaip vaizduojama jo žmona, o Ernestas Hemingway’us neatleido pavadintas bailiu, tačiau dabar ši knyga – tarp svarbiausių XX amžiaus negrožinės literatūros kūrinių. 

Gertrude Stein (1874–1946) – įtakinga amerikiečių rašytoja avangardistė, meno kolekcionierė, artima rašytojų bei menininkų bičiulė ir patarėja, sąvokos „prarastoji karta“ autorė ir modernizmo epochos pilkoji kardinolė. 

„Dabar, kai visi prie visko jau priprato, labai sunku perteikti tą nejaukumo jausmą, kurį patirdavai pirmą kartą pažvelgęs į visus tuos paveikslus ant sienų.“

„Jei ir toliau dirbsit laikraščiui, niekad nepamatysit nieko doro, matysit tik žodžius ir tai niekur jūsų nenuves, žinoma, jeigu norite būti rašytoju. Hemingway’us atsakė, be abejonės, norįs būti rašytoju. Jiedu su žmona išvyko į kelionę ir netrukus Hemingway’us pasirodė vienas. Atėjo į namus dešimtą ryto ir liko: liko pietų, liko po pietų, liko vakarienės ir pasiliko iki maždaug dešimtos vakaro, tada staiga pareiškė, kad jo žmona nėščia, o paskui: aš per jaunas būti tėvu. Mes kaip įmanydamos jį paguodėme ir išsiuntėme namo. 

Kai vėl atėjo abu, Hemingway’us pareiškė apsisprendęs. <...> Jie išvyko ir po metų sugrįžo su vaiku. Darbas laikraštyje buvo baigtas.“