Dvylika kėdžių

Ši garsi rusų autorių Ilja Ilf ir Jevgenij Petrov knyga – tai visų laikų klasika, kurioje pasakojama apie pačią tarybinės Rusijos kūrimosi pradžią iškart po Revoliucijos. 

Satyroje „Dvylika kėdžių“ vaizduojamas gyvenimas po Rusijos Revoliucijos, kuomet visi didikai ir bajorai buvo priversti atsisakyti savo titulų bei įmantriausių turtų ir turėjo virsti dorai dirbančiais piliečiais. Būtent toks yra ir pagrindinio knygos herojaus Ipolito Matvejevičiaus Vorobjaninovo gyvenimas. 

Tiesa, Ipolito uošvienė prieš pat savo mirtį prasitaria, jog viename iš 12-os komplekto kėdžių yra paslėpti vertingi papuošalai su deimantais. Rodos, kad turtai tampa viena ranka pasiekiami, tačiau kėdės iš Ipolito yra atimtos. Tad jam nebelieka nieko kito, kaip tik leistis į kelionę, kurios tikslas susigrąžinti kėdes ir atrasti lobį.

Sovietmečiu satyra „12 kėdžių“ buvo stipriai cenzūruota ir didelė dalis tekstų buvo koreguojamos, tad tik paskutiniuose leidimuose galima išvysti originalią istorijos versiją.