FABULAE SPECTACULA.Pasakos suaugusiems

Nuo pat pirmojo sakinio iki paskutinio aš nežinojau, apie ką bus kiekviena istorija. Pradėjusi nepažinojau herojų, nežinojau jų ir jų planetų vardų. Rašiau taip, lyg pati jas skaityčiau. Iki šiol man neaišku, iš kur visa tai atėjo, kodėl visa tai norėjo būti užrašyta irgi neaišku. Kai tekstai pradėjo kauptis mano elektroniniame rašytojos stalčiuje, niekam nepasakojau. Jie buvo mano, skirti tik man pačiai. Rašymo malonumas užgožė norą jomis su kuo nors dalintis. Vis tiek niekas nesupras, nėra jokios aiškios paskirties... Tiesiog trumpi ir keisti išgyvenimai kažkur toli toli ir kažkodėl seniai seniai.

Man visada buvo smalsu, kas ir koks iš tiesų yra fantastikos mėgėjas, tokios meno rūšies gerbėjas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai - jaunas protas, smalsus ir neciniškas, atviras ir nebijantis svajoti, ieškantis daugiau spalvų ir kitokių emocijų nebūtinai čia ir dabar, o ir kažkur kitur. Bet esu tikra, kad šio stiliaus mėgėjų nevienija nei amžius, nei socialinė padėtis, nei išsilavinimas. Intravertas, ekstravertas, optimistas ar pesimistas, mokslų daktaras ar šokėja, kačių ar šunų mylėtojas, vegetaras ar mėsėdis - šis žanras yra visiems.

Fantastikos filmų ir knygų mėgėjai yra tarsi slapta svajoklių kasta ar ordinas. |uos sieja tik tas pats alkis - norisi kažko įspūdingo, kitokio, naujo, neįprasto. Norisi kažko, kas atvertų pasąmonę, kas perkeltų visą tavo esybę ten, kur galėtum patirti tai, apie ką net nesvajojai, pamatyti ir pajusti kažką, ko niekas nematė ir nejautė. Fantastika - tai ne sapnai ir ne košmarai, tai maistas apmalšinti pasąmonės alkiui.

Kita vertus, per visą žmonijos istoriją realybė buvo daug labiau neįtikėtina už bet kokią fikciją. Tautų, religijų, lyčių, kultūrų, fiziologijos skirtumai, atstumas, išsilavinimo stoka, perteklius ar kitoniškumas, žmonių svajonės ir viltys, religijos ir prietarai, atrodytų, neįmanomos situacijos, kataklizmai, karai, pandemijos ir dar daugybe dalykų šios planetos gyventojus pavertė unikaliais individais. Tik todėl, kad mes esame tokie egzotiški ir skirtingi, bet vienodai smalsūs, tik todėl, kad gyvename magiškoje, bet negailestingoje planetoje, mes visada svajosime ir savo galvose kursime bei sieksime pažinti kitus pasaulius.

Fantastika paliečia daugelį mūsų gyvenimo sričių. Kad ir kur ji reikštųsi - literatūroje, tapyboje, kinematografijoje, teatre, madoje, architektūroje, kulinarijoje, ji leidžia mums keliauti. Fantastika yra kelione, atostogos nuo realybės.

Tad pakeliaukime...

INDRĖ JONUŠYTĖ Esu baigusi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą, bet tikriausiai turėčiau prisistatyti rašytoja. Rašau 17 metų, išleistos 5 knygos. Tačiau rašau tik savo malonumui, ir prie to titulo iki šiol nepripratau. Kurdama tradicinę prozą - populiarius romanus, noveles, jaučiausi visai neblogai. Romantika buvo tarsi skersvėjis mano galvoje. 0 giliai širdyje visada žavėjausi fantastika.

Ir ne šiaip ji domino, traukė, o tiesiog lipo iš pasąmonės, sapnų ir virto į šią knygą sudėtomis pasakomis. Fantastinės literatūros srityje aš naujokė, todėl kritikuokite, bet būkite atlaidūs.

NOJUS PETRAUSKAS Gimiau Panevėžyje, menininkų šeimoje. Dabar gyvenu Vilniuje. 2013 metais baigiau Vilniaus dailės aka-demijos scenografijos bakalauro, o 2016 metais - monumentaliosios tapybos magistro studijas. Dalyvauju parodose. Siužetai, kuriuos regiu ir kurie mane traukia, egzistuoja kažkokioje įsivaizduojamoje realybėje. Siurrealūs mano nutapyti pasauliai siūlo ir pasąmoninius fantastinius padarus, ir kasdienes įprasto mums visiems pasaulio gyventojų istorijas. Paskaitęs Indrės tekstus pamaniau, kad panašiai pasakoju vaizdais...