Kai mirtis nusišalina

Kas būtų, jei vieną gražią dieną nebeliktų mirties?

Taip nutiko šioje knygoje aprašytoje šalyje: pasipiktinusi žmonių nedėkingumu, pirmąją Naujųjų metų dieną mirtis paskelbė neterminuotą streiką, ir nuo to laiko niekas nebemirė.

Toks staigus pokytis pasėjo siaubą ir sumaištį tarp politikų, religinių lyderių, laidotuvių biurų savininkų ir gydytojų, bet daug kas linksminosi ir šoko gatvėse: juk pasiekė išsvajotą tikslą – amžinąjį gyvenimą.

Vis dėlto netrukus iškilo milžiniškų demografinių ir finansinių problemų: žmonės prarado darbus, pensijų ir draudimo sistema sušlubavo, ligoninės persipildė nepagydomais ligoniais, o pats gyvenimas ėmė nebetekti prasmės.

Tada mirtis prisėdo ant kėdės savo vėsiame kambaryje, nu¬žvelgė į sieną atremtą dalgį, šitiekos nuotykių ir žudynių draugą, ir susimąstė – gal šis eksperimentas buvo klaida?

José Saramago (1922−2010) – portugalų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas. Modernus autoriaus braižas išskirtinis tuo, kad prozos sraute niekaip neatskiriamos pasakotojo pastabos, personažų mintys nei dialogai. Kūryba dažnai lyginama su Gabrielio Garcíos Márquezo, Julio Cortázaro ir Michailo Bulgakovo.